Rugsėjo 29 d. kino teatruose pasirodė režisierės Agnės Zalanskaitės filmas „Bučiuoju, Juozas“ apie aukščiausią karinį laipsnį turėjusį partizanų vadą Juozą Vitkų-Kazimieraitį. A. Zalanskaitei tai jau ne pirmas filmas apie J. Vitkų-Kazimieraitį: 2017 m. ji sukūrė filmą „Nepaprasta auka“. Po išankstinės naujojo filmo premjeros pirmaisiais įspūdžiais dalijasi partizanų vado vaikaitis, Vilniaus universiteto (VU) kapelionas Gintaras Vitkus.
G. Vitkus džiaugdamasis pabrėžia atgijusį režisierės entuziazmą ir susižavėjimą jo senelio asmenybe: „A. Zalanskaitė sukūrė scenarijų ir vadovaudamasi J. Vitkaus laišku, jo sūnaus knygos ir liudytojų tekstais, į aktorių lūpas pirmuoju asmeniu sudėjo žodžius, kuriuos aktoriai vėliau perteikė. Todėl tai nėra vaidybinis filmas, nors aktoriai buvo pakviesti suvaidinti J. Vitkų-Kazimieraitį, jo žmoną, mano močiutę Genutę, jos mamą Brigitą, vaikus ir partizanus, kaip Adolfą Ramanauską-Vanagą, kuris buvo senelio bendražygis ir mokinys.“
Vilniaus universiteto kapelionas Gintaras Vitkus. Asmeninio achyvo nuotr.
Aptardamas, kuo skiriasi naujasis filmas „Bučiuoju, Juozas“ nuo sukurto 2017 m., kapelionas sako, kad pirmame filme A. Zalanskaitė stengėsi pavaizduoti, kaip J. Vitkus-Kazimieraitis vertino situaciją, kai jis, būdamas keturiasdešimt trejų metų vyras ir šešių vaikų tėvas, paliko šeimą. „Kurdama filmą „Nepaprasta auka“, režisierė pabrėžė apsisprendimą, tai, kad jis iš savo krašto nė žingsnio nežengė, neemigravo, rūpindamasis savimi ir gelbėdamas savo gausią šeimą. Jis kaip Tėvynei priesaiką davęs karys, už mokslą Belgijoje pasižadėjęs atidirbti tris kartus ilgesnį laikotarpį, visą savo vertybių hierarchiją taip suskirstė, kad, nepaneigdamas atsakomybės šeimai ir neišsižadėdamas meilės moteriai, pasirinko kelią be laimingos ateities, be savirealizacijos“, – pasakoja VU kapelionas G. Vitkus.
„Antrajame filme norėta daugiau įtraukti moteriškos linijos. Būtent kalbama apie jo žmonos Genovaitės indėlį į išsilaisvinimo kovą, nes žmona turėjo išleisti savo vyrą rezistencinei kovai į mišką ir viena pasirūpinti šešiais vaikais. Tiek Genutė, tiek Juozas suprato, ką reiškia likti pokario Lietuvoje, kurioje grėsė bado ir persekiojimo pavojus. Ji svarstydavo: „Kas bus, jeigu mano vyrą pagaus, iššifruos.“ Taip galiausiai ir atsitiko. Žmona buržuazinio nacionalisto, kuris yra banditas ir kitus banditus buria. Agnė norėjo parodyti ir močiutės kaip moters indėlį į išlaisvinimo kovą. Mes kaip šeima truputį abejojome ir nerimavome, ar iš tikrųjų nesubanalins ir ar ne per daug susentimentalins šią istoriją“, – sako VU kapelionas ir priduria: „Jau šių metų vasarį režisierė turėjo pradinį trumpametražį variantą, kurį parodė, ir specialistai patarė jai padaryti ilgo metro filmą, kad būtų galima rodyti kino teatruose.“
Simboliška, kad filmo premjera vyksta rugsėjo 29 d., likus mažiau nei mėnesiui iki suplanuotų J. Vitkaus-Kazimieraičio valstybinių laidotuvių, kurios numatytos spalio 21 d.
Komentarų nėra. Būk pirmas!