Beveik dešimt metų aktyviai veikiančio Vilniaus universiteto Karjeros centro (VU KC) pavyzdžiu ir patirtimi Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje grindžiama karjeros paslaugų pertvarka. Vienas pagrindinių VU KC uždavinių – padėti studentui atrasti aktyvų santykį su karjera. Apie studentus ir VU KC pagalbą jiems ugdant gebėjimus valdyti savo karjerą kalbamės su centro direktore dr. Jolanta Vaičiūnaite ir centro direktorės pavaduotoju dr. Žygimantu Grakausku.

Kokių karjeros valdymo kompetencijų dažniausiai stinga studentams? 

Dr. Ž. Grakauskas: Svarbu studentui padėti aktyviai žiūrėti į savo galimybių konstravimą, išmokyti galvoti, kaip pačiam dirbti su savo karjera ir iš galimybių lauko išsigryninti sau labiausiai tinkančias.

Kuo studentas lankstesnis ir geba susirasti arba susikurti darbo vietą, tuo valstybės ekonomika tampa konkurencingesnė. Visų šiuo metu lyderiaujančių šalių tikslas – iniciatyvus žmogus, gebantis greitai orientuotis, galintis greitai keisti savo karjeros kryptį, profesiją, savarankiškai mokytis. Dabar nereikia tokio, kuris yra vedžiojamas už rankos arba sėdi darbo biržoje ir kažko laukia.

Ar per pastarąjį dešimtmetį keitėsi studentų karjeros valdymo kompetencijos?

Dr. Ž. Grakauskas: Mano nuomone, studentų kompetencijos per pastaruosius 10 metų labai mažai pasikeitė. Tam turi keistis visa sistema. Sąmoningumo stygius labai jaučiamas: vis dar geriausias dėstytojas yra tas, kuris mažiausiai reikalauja, į kurio paskaitas galima neiti.

Galbūt pokyčių galėsime tikėtis tada, kai karjeros ugdymas bus integruotas į vidurinio ugdymo mokyklas. Ypač jaučiamas mokslo, studijų ir gyvenimo sąsajų stygius. Galima manyti, kad tai lemia mokinių ir studentų nepasitikėjimas švietimo sistema.  

Su kokiais iššūkiais susiduria VU Karjeros centras?

Dr. J. Vaičiūnaitė: Labai didelis kliuvinys yra pats požiūris į karjeros paslaugų sistemą. Buvo manoma, kad Karjeros centras turi parūpinti darbo vietas, surasti organizacijas, ieškančias darbuotojų. Iš tikrųjų samprata yra sudėtingesnė.

Europos karjeros centrų susitikimuose kalbama ne apie įdarbinimą, o apie kompetencijų ugdymą, kurias turėdami studentai galėtų įsidarbinti patys. Karjeros centrai yra universitetų padaliniai ir jų veikla negali būti nutolusi nuo universitetų pagrindinės misijos – žinių.

Turbūt tai buvo ir yra didžiausia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visose postsocialistinėse šalyse: mes vis dar galvojame, kad mumis turi kažkas pasirūpinti.

Dabar apie tai imama vis garsiau diskutuoti, nes neaišku, koks bus rytojus – žmonės turi būti pajėgūs valdyti savo karjerą patys. Jei VU KC patirtis pritaikoma visoje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, galima sakyti, kad pavyko įdiegti naują suvokimą apie Karjeros centro veiklų tikslus.

Kokie VU KC ateities planai ir užmojai?

Dr. J. Vaičiūnaitė: Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė mūsų patirtį perkelti į visą Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir vidurinį ugdymą.

Išplėsime paslaugų spektrą: ne tik ugdysime karjeros kompetencijas, bet bus tobulinamos karjeros informavimo paslaugos, karjeros vertinimo, konsultavimo paslaugos. Tai Lietuvoje profesionaliai nėra daroma. Taip pat bus sutvarkyta absolventų karjeros stebėsena.

Po ekonominės recesijos išsiplėtė aukštojo mokslo misija. Bolonijos proceso dokumentuose teigiama, kad dabar aukštoji mokykla turi parengti tokius studentus, kurių įsitvirtinimas darbo rinkoje būtų sėkmės rodiklis. Tai bus universitetų sėkmės kriterijus, tad turi keistis ir karjeros centrų paslaugų kryptis – jie turi pagerinti studijų kokybę, jų veikla turi būti susieta su aukštųjų mokyklų studijų procesu. Vadinasi, didžiausias dėmesys atitenka praktikai. Praktika nėra tikslas. Tai vienas iš metodų, leidžiančių tirti karjeros valdymo kompetencijas. Per praktikos organizavimą karjeros centrai turėtų priartėti prie integravimosi į aukštųjų mokyklų studijų procesų.

Į VU Karjeros centrą turėtų užsukti kiekvienas studentas?

Dr. J. Vaičiūnaitė: Žinoma.