Vieną kovo vakarą nuo Česlovo Radzinausko (Lampėdžių) tilto užfiksuotas kadras tapo socialinių tinklų sensacija ir pakurstė diskusijas, ar nuotrauka yra tikra. Daugiau kaip 20 tūkst. reakcijų sulaukusios nuotraukos autorius – Alis Bunokas – santūrus entuziastas, ieškantis, kaip dar nustebinti jo kūrybą pamėgusius sekėjus. Šį ir daugiau jo darbų nuo balandžio 9 d. 18 val. galima išvysti Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete, IV korpuse (Muitinės g. 14).
Montažas ar realybė?
Fotografas, Kauno fotodraugijos narys A. Bunokas pasakoja, kad fotografija jam visų pirma yra būdas pabėgti į kitą pasaulį. Tai veikla, kuri padeda atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir minčių. Vis dėlto uždirbančio iš fotografijos, vykdančio užsakymus savęs jis sako neįsivaizduojantis.
A. Bunokui fotografija – tai poilsis, atsipalaidavimas, kai niekur neskubėdamas gali apmąstyti kiekvieną detalę, kiekvienos spalvos toną ar šviesos proskyną. Tai malonumas, todėl dar maloniau, kai pastangos įvertinamos. Ne vienas internete „įsimylėtas“ Aliaus darbas, atspausdintas ant drobės, jau puošia kauniečių namus.
Fotografas skubančio didmiesčio gyvenimo akimirkas amžiams sustabdo nuotraukose, kurios socialiniuose tinkluose sulaukia ypatingų simpatijų ir kelia karštas diskusijas: ar tai montažas, ar realybė?
Fotografijoje A. Bunoką žavi galimybė nustebinti žiūrovą, jis tam pasitelkia galingus teleobjektyvus, galinčius „suspausti“ perteikiamą vaizdą. Tokios manipuliacijos dažnai atrodo sukurtos „fotošopu“ (nuotraukų redagavimo įrankiais), jų autentiškumu kartais suabejoja ir kiti fotografai, tačiau Aliaus braižą supranta vos sužinoję techninius įrangos duomenis.
Motyvuoja nauji atradimai ir palaikymas
A. Bunokas prisimena, kad fotografija „užsikrėtė“ nuo pirmos nuotraukos, padarytos mobiliuoju telefonu. Ja pasidalinęs socialiniuose tinkluose, liko nustebintas palankių žmonių reakcijų, susižavėjimo, didelio reakcijų kiekio. Analizuodamas kadrą jis pradėjo gilintis į spalvas, kompoziciją. Vis dėlto fotografas spėja, kad tokiu būdu tik pažadino matymą, azartą ir atsidavimą, paveldėtą iš tėvo, kuris fotografuodavo juostelėmis ir leisdavo laiką tamsiame vonios kambaryje jas ryškindamas.
Šiandien Alis fotografuoja beveik viską: fiksuoja kadrus eidamas namo, gali paskirti kelias dienas, kad kruopščiai suplanuotų vaizdą sekdamas orą ir gamtą, o kartais kantriai laukia, kol bus arba nebus praeivių tam, kad kadre atsirastų norima kompozicija.
Fotografas sako, kad nesiekia dokumentuoti realių įvykių, žmonių, gyvūnų ir situacijų autentiškai ir objektyviai, mieliau kuria unikalius vaizdus, kurie pakeri žiūrovą, kuriuose įsiklausymas į miesto ar gamtos ritmus derinamas su fototechnikos įvaldymu. Jis nesiekia konkuruoti su žurnalistais ar spaudos fotografais, tačiau džiaugiasi, kai jo darbai pasirodo žiniasklaidoje.
Ne tik gražu, bet ir vertinga
„Miesto fotografija ypatinga tuo, kad ji yra tarsi miesto gyvenimo dienoraštis – nuolat juda, keičiasi, kiekvienas fotografas savaip perteikia miesto istoriją, žmones bei jų kasdienybę. Pavyzdžiui, fotografijos iš oro. Daug metų fotografuodamas pastebi, kaip keičiasi miestas“, – sako dažnai Kauną savo darbuose vaizduojantis fotografas Andrius Aleksandravičius.
Pasak jo, po daugelio metų tokios nuotraukos tampa istoriniais dokumentais, leidžiančiais suprasti, kaip žmonės gyveno, kaip miestas atrodė ir kaip keitėsi. Jos išlieka vertingu žmogaus palikimu. O ir dabartyje tokios nuotraukos formuoja miesto įvaizdį, atskleidžia jo unikalumą. Tai leidžia pamatyti miestą iš įvairių kampų – nuo išskirtinių miesto vietų, pastatų iki dar neatrastų ir įdomių objektų, kuriais galima sudominti ne tik miesto gyventojus, bet ir atvykstančiuosius.
„Socialiniuose tinkluose žmonės miesto nuotraukas mėgsta dėl jų emocinio ryšio ir universalumo – jos leidžia atpažinti pažįstamas gatves, sukelia prisiminimus, norą aplankyti. Tokios nuotraukos populiarios, nes žmonėms įdomu, kas vyksta aplink juos“, – tvirtina ne kartą fotografijos konkursuose įvertintas ir Instagram’e beveik 10 tūkst. sekėjų turintis menininkas.
Pasak VU Kauno fakulteto dekano, marketingo dėstytojo doc. Giedriaus Romeikos, miesto fotografija vertinga ne tik dėl estetikos – tai svarbi komunikacijos priemonė, paveikus įrankis puoselėjant miesto įvaizdį.
„Kiekvienas kompozicijos elementas gali transliuoti tam tikrą žinią – apie miesto modernumą, kultūrinę įvairovę, istorinį paveldą. Ypatingą poveikį turi autentiškos ir dinamiškos nuotraukos. Nenuostabu, kad jos dažnai pasiekia didelę auditoriją socialiniuose tinkluose“, – aiškina doc. G. Romeika.
Komentarų nėra. Būk pirmas!