Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) paskaitų ciklą „Lingvistiniai multimodalumo iššūkiai“ gegužės 2–8 d. skaitė pasaulinio lygio multimedialumo ekspertas prof. Charles’is Forceville’is iš Amsterdamo universiteto.

Visą savaitę į amfiteatrinę prof. Vlado Gronsko auditoriją gausiai susirinkę studentai ir dėstytojai išklausė aštuonias kviestinio lektoriaus paskaitas: „Multimodalumas: semiotinės prieigos“, „Multimodalumas: kognityvinė prieiga“, „Maxo Blacko interakcijos teorija“, „Kūrybinės vaizdinės ir multimodaliosios metaforos politinėse karikatūrose“, „Kūrybinės vaizdinės ir multimodaliosios metaforos reklaminiuose filmukuose ir filmuose“, „Mąstymo, kalbos ir judančių vaizdų struktūrinė / koreliacinė metafora“, „Struktūrinės depresijos metaforos trumpametražiuose animaciniuose filmuose“, „Komiksų analizė“.

Prof. Ch. Forceville’is dirba viename didžiausių universitetų Europoje – Amsterdamo universitete, kuris pagal ,,QS World University Rankings“ patenka į geriausių pasaulio universitetų 50-tuką, ir Amsterdamo universiteto kolegijoje. Profesoriaus mokslinių interesų sritis – kognityvieji ir semiotiniai šiuolaikinių medijų verbalinio ir neverbalinio diskurso analizės aspektai. Daugybės mokslinių publikacijų autorius, bendraautoris ir vertėjas Ch. Forceville’is aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir seminaruose kaip kviestinis pranešėjas, organizacinių komitetų narys.

Profesorius dažnai kviečiamas skaityti paskaitų įvairių šalių mokslo institucijose (Lundo, Lankasterio, Zalcburgo, Katalikiškajame Bragos universitetuose), taip pat yra daugelio mokslo leidinių („Journal of Pragmatics“, „Metaphor and Symbol“, „Public Journal of Semiotics“, „Review of Cognitive Linguistics“,  „Cognitive Linguistic Studies of Language and Cognition in Cultural Contexts“ ir daugelio kitų) redakcinių komitetų narys, recenzentas.

„Nepaprastai džiaugiamės, kad pastangos pakviesti tokio aukšto lygio specialistą į VU Kaune buvo sėkmingos ir mūsų studentai bei dėstytojai turėjo puikią galimybę pasiklausyti vieno garsiausių multimodalumo specialistų mokslinių įžvalgų ir gauti iš jo ne tik daug naudingos dalykinės informacijos, bet ir motyvacijos savo moksliniams tyrimams bei projektams“, – sako viena iš prof. Ch. Forceville’io vizito organizatorių, VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė ir siūlo studentams pasidalyti įspūdžiais po išskirtinių kviestinio dėstytojo paskaitų.

Audiovizualinio vertimo studijų programos magistrantei Editai Baltrūnaitei, savo baigiamajame darbe besirengiančiai analizuoti politikos atspindžių karikatūrose interpretacijas, labiausiai įsiminė prof. Ch. Forceville’io paskaitos apie politines karikatūras ir metaforas reklamose. Todėl ji labai džiaugiasi rekomenduotomis knygomis šia tema. Jos kolegei Viktorijai Bareikytei gilų įspūdį padarė Ch. Forceville’io paskaitose pateikti multimodalinių metaforų politinėse karikatūrose pavyzdžiai, kuriuose norint atpažinti žinomą asmenį labai svarbu žinoti kultūrinį kontekstą. Labiausiai Viktorijai patiko šeštoji paskaita, kurioje profesorius Ch. Forceville’is plačiau pristatė mąstymo, kalbos ir judančių vaizdų struktūrinę / koreliacinę metaforą – GYVENIMAS YRA KELIONĖ, iliustruodamas savo įžvalgas įtraukiančiais filmukais ir teigdamas, kad konceptualiosios metaforos yra universalios.

VU KnF magistrantūros studijų programos „Audiovizualinis vertimas“ studentai pabrėžia, kad buvo smagu pasikartoti kai kuriuos jau žinomus dalykus apie multimodalumo diskursą, girdėtus (pvz., doc. dr. Jurgitos Kerevičienės) paskaitose, tačiau labai vertina galimybę gyvai klausytis ir stebėti pasaulyje pripažinto multimodalumo eksperto demonstruojamų pavyzdžių analizę, kurios metu buvo aprėpiama daugybė įvairių ženklų sistemų ir kanalų (kalba, judantys paveikslėliai, raštas, gestai, muzika, spalva).

„Nors Ch. Forceville’is mini, kad multimodalumo ekspertai save vadina semiotikais, jis kritikuoja multimodalumo apibrėžtis ir siūlo šias alternatyvas: susieti kanalus su jutimais ir turėti kelias kategorijas, kurias pasitelkus būtų galima analizuoti reikšmės aspektus. Vertinti kaip kanalus jis siūlo šnekamąją ir rašomąją kalbą, paveikslėlius / vaizdą, muziką,  garsą,  lytėjimą,  gestus, kvapą“, – kviestinio lektoriaus iš Amsterdamo universiteto mokslinių įžvalgų apie komunikacijos modelius aprėptį, gelmę ir konceptualumą pabrėžia VU KnF magistrantas Airidas Kairys.