Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo magistrantūros programos studentas Dovydas Saldis – Lietuvoje garsėjantis stand-up komedijos atstovas. Pakalbintas jis patvirtina seną tiesą: nėra nieko juokingesnio už gyvenimą, jei tik sugebi iš jo pasijuokti. Vis dėlto gebėjimas scenoje juokingai atpasakoti tai, kas mintyse atrodė taip aišku, reikalauja nuolatinės praktikos net ir iš pačių talentingiausių. Po inžinerijos mokslų bakalauro studijų humanitarinius pasirinkęs vaikinas džiaugiasi, kad filologijos studijos padėjo pasirinktam žanrui suteikti teorinį pagrindą, o įgytos žinios leidžia kryptingai tobulėti mėgstamoje veikloje.
D. Saldis prisipažįsta, kad nors ir nuoširdžiai išanalizavo stand-up žanrą, savęs šios srities novatoriumi nelaiko, todėl baigiamojo darbo apie tai rašyti neišdrįso. Siekdamas likti kuo arčiau sau artimos srities, jis pasirinko nagrinėti ironiją – reiškinį, kuris dažnai siejamas su komiškumu. Įkvėptas kūrybinio rašymo studijų, Dovydas puoselėja svajonę tapti bent vienos geros knygos autoriumi, tačiau sako jau susitaikęs su nuolatiniu kismu ir tiesiog mėgaujasi patirtimis čia ir dabar – darydamas tai, kas labiausiai patinka.
Avantiūra: nuo inžinerijos iki kūrybinio rašymo
„Kiek save atsimenu, man visada patiko skaityti. Niekad nebuvau geriausias fizikas ar matematikas, tad stoti į statybų inžineriją buvo tikra avantiūra. Gavau daug vertingų žinių – tai labai vertinu, tačiau baigus bakalauro studijas tik dar labiau sustiprėjo poreikis rašyti. Pradėjau lankyti kūrybinio rašymo kursus ir supratau, kad apie literatūrą ir rašymą norėčiau sužinoti dar daugiau. Humanitariniai magistrantūros mokslai tapo dar vienu netikėtu nuotykiu“, – pasakoja D. Saldis.
Pašnekovas neabejoja, kad stand-up komedija iš esmės taip pat yra kūrybinio rašymo forma, neatsiejama nuo pasakojimo meno. Todėl studijose VU Kauno fakultete įgytos žinios apie lietuvių literatūrą, jos sąsajas su pasauline literatūra, literatūros teorijas, tyrimo metodus ir meninės kūrybos specifiką padėjo komediją įvertinti moksliniu požiūriu. Tapo lengviau atpažinti klasikines struktūras ar rašymo stilius, sąmoningai pasirinkti, kokias raiškos priemones vartoti siekiant sudominti ir paveikti publiką. Pasak Dovydo, kolegos komikai ilgainiui šių dalykų išmoksta vieni iš kitų, tačiau dažnai – aklai, nesuvokdami, kas iš tiesų veikia ir kodėl.
Juokingiausia yra pats gyvenimas
Anot Dovydo, Lietuvoje yra daug gerų komikų. Jis sako, kad kiekvienas kolega – savaip įkvepiantis: bendraudamas, dirbdamas kartu, rengdamas bendrus projektus vis ko nors išmoksta ir auga kaip kūrėjas.
„Viena vertus, šiandieniam komikui tereikia gyventi gyvenimą, stebėti save ir kitus, kaupti patirtis. Kita vertus, yra gausybė teorijų – nuo pat antikinės komedijos laikų – kurios gali paspartinti tobulėjimą. Deja, tai, kas parašyta, turi būti juokinga ne tik popieriuje, bet ir gyvai – auditorijai, kuriai tai pasakoji. Ir tai perprasti yra tik vienas būdas – dalyvauti atviro mikrofono (angl. open mic) vakare ir išsibandyti“, – pasakoja D. Saldis. Jis juokiasi, kad iki pilnos laimės jam dar trūksta vieno dalyko – gebėjimo pamėgdžioti kitų žmonių balsus. Tai, anot jo, dar labiau sustiprintų sukauptų įgūdžių arsenalą.
Jausmas, kai per pirmąsias minutes nepavyksta prajuokinti publikos ir supranti, kad likusios pasirodymo akimirkos bus lygiai tokios pat ilgos ir nemalonios, komikams įsirėžia atmintin ilgam – Dovydas ne išimtis. Vis dėlto net ir sėkmingą pasirodymą akimirksniu gali sugadinti neveikiantis mikrofonas – tuomet, kaip pasakoja D. Saldis, patalpą staiga užlieja nejaukumas. Tačiau būtent tokias situacijas komikai laiko labiausiai ugdančiomis – jos leidžia lavinti gebėjimą išlikti ramiam, moko situacijas pateikti savo naudai. Kaip tikina Dovydas, maloniausia nulipti nuo scenos tada, kai žinai, jog padarei viską gerai ir sulaukei tokios reakcijos, kokios tikėjaisi. Net jei nesėkmės užsitęsia ilgiau ir ima kilti abejonių dėl turinio, veiklos prasmės ar net pasirinkto kelio – užtenka vieno geresnio pasirodymo ir viskas prasideda iš naujo.
Mažos paslaptys – seni triukai
Kaip pasakoja komikas, sugalvoti gerą „bajerį“ – tik pradžia, svarbiausia – paversti jį pasirodymu. Kartais suveikia balso tembras, kartais – tarmiški žodžiai ar net necenzūrinė leksika. Kitais atvejais efektyvesnė būna kūno kalba, gestai. Nuolat tenka galvoti, kas konkrečioje situacijoje geriausiai suveiks scenoje. Pasak D. Saldžio, mokslinis mąstymas jau pabunda savaime ir padeda atpažinti tam tikras struktūras. Vis dėlto jis nesijaučia esąs ekspertas – tiesiog daro tai, kas patinka, ir nesistengia visko pagrįsti teoriškai.
VU Kauno fakulteto studentas Dovydas Saldis. Monikos Būblaitytės nuotr.
„Svarbiausia – būti juokingam scenoje. Iš esmės tai vienintelė kompetencija, kurios reikia. Visa kita – tik priedai. Aš asmeniškai daug analizuoju, kaip pasirodo kiti, kodėl kažkas jų sakomo ar daromo būtent tuo metu yra juokinga publikai. Tiesiog stengiuosi perskaityti auditoriją“, – aiškina komikas. Jis prisipažįsta, kad dažnai net skaičiuoja savo žodžius – stengiasi pasakyti kuo daugiau, bet pavartodamas kuo mažiau žodžių.
Be to, Dovydas laikosi nuostatos, kad scenoje reikia kalbėti taip, kaip žmonės bendrauja kasdieniame gyvenime – o jame, anot jo, keikiasi dažnas. Todėl kartais nusikeikia ir jis, tačiau stengiasi neperžengti sau nusibrėžtų ribų. Komikas sako vengiantis ir juodo humoro, nes girdėjęs, kad jo „veidas per geras – neskamba įtikinamai“.
Vis dar veikia klasikiniai metodai
Siekdamas pelnyti gerbėjų simpatijas, Dovydas kuria turinį savo paskyroms socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Tik Tok“. Komikas prisipažįsta, kad net trumpam vaizdo įrašui visuomet parašo scenarijų, kurį vėliau išverčia į kino kalbą – kad aiškiai matytų, kaip tai turėtų atrodyti ekrane. Dažnai jis kreipiasi į profesionalius filmavimo ir montavimo paslaugų teikėjus, tad prireikia ir vadybinių įgūdžių. Anot jo, klipe daug kas gali nesuteikti norimo įspūdžio, todėl būtina iš anksto galvoti ne tik apie turinį, bet ir apie tai, kaip jis bus pateiktas žiūrovui.
„Reels“ ar „Tik tok“ vaizdo įrašai yra vienas iš būdų rasti savo auditoriją, tad žiūriu į tai kaip į mažus kūrybinius projektus. Gaunu sekėjų dėmesio, pritraukiu naujų stebėtojų, o kartu ir jaučiu didelį pasitenkinimą padarytu darbu, jei įrašas pasirodo sėkmingai“, – sako Dovydas.
Jis pasakoja, kad visada po ranka turi mobilųjį telefoną – jei tik pamato ar sugalvoja ką nors juokingo, skuba užsirašyti. Sukaupęs pakankamai medžiagos, imasi rašymo. Kai jau turi pakankamai paruoštų idėjų, lipa ant scenos ir savo kūryba dalijasi su auditorija. Po pasirodymo nusprendžia, ką palikti, ką perrašyti, o ko geriau atsisakyti. Komikas prisipažįsta, kad juokingas mintis retkarčiais patikrina ir pokalbių metu – jei pasitaiko tinkama proga ir tema. Vis dėlto paruoštukais (ypač pasimatymuose) jis nepasitiki ir labiausiai džiaugiasi, kai pokštai ar sąmojai gimsta spontaniškai – tinkamame kontekste ir su tinkama nuotaika.
Komentarų nėra. Būk pirmas!