Sveiki, esu Gabija, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) III kurso studentė. Studijuoju verslo ir viešojo sektoriaus ekonomiką (EkVVS), o rudens semestrą  praleidau Prancūzijoje, studijuodama Amiens Sup De Co School of Management (France Business School). Norėtum ir tu? Paskaityk, galbūt mano patirtis paskatins veikti!

Erasmus programa suteikia šansą

Galimybė išvykti studijuoti į kitą šalį, įgyti naujų žinių, patirti, pamatyti ir pažinti pasitaiko tik vieną kartą gyvenime, ir tik tol, kol esi studentas!

Prieš išvykdama girdėjau sakant: „kultūrinis šokas, neišsigąskite, jį patirsite!”, – patyriau, tačiau grįžusi. Kodėl? Pasikeitusi rutina, prie kurios spėjau ne tik priprasti, bet ir ją perprasti, nauji žmonės, veidai ir aplinka, kuri supo, visiškai nauja šalis ir miestai, kurie tapo ypatingai mieli… Pasiilgau, trūksta, beprotiškai norėčiau sugrįžti, galbūt ne visam laikui, tačiau bent savaitei ir, nors esu laiminga, būdama Lietuvoje, jaučiuosi dar laimingesnė prisimindama, ką per praėjusius pusę metų man teko patirti.

Kaip viskas prasidėjo…

Dar mokykloje žinojau, jog išvyksiu studijuoti, pasinaudodama Erasmus mainų programos galimybe. Prisipažinsiu, nežinojau nei kur, nei kada, tačiau tai buvo vienas iš mano tikslų, kuriuos planavau įgyvendinti studijų metais. Tvirtai apsisprendusi, ėmiau ieškoti universiteto svetur. Nemeluosiu, Prancūzija nebuvo ta šalis, į kurią būčiau svajojusi išvykti. Mano prioritetas buvo Italija, kadangi moku italų kalbą, norėjau gilinti žinias ir būtent toje šalyje puikiai praleisti laiką. Tačiau iškilo nedidelė problema – man, studijuojančiai ekonomikos studijų programoje, galimybės vykti į Italiją nebuvo, todėl išsirinkau tokią šalį, kuri man atrodė artimiausia tiek kalbine, tiek kultūrine prasme. Taip atsirado puiki  galimybė aplankyti nuostabiąją Prancūziją ilgesniam laikotarpiui. Užpildžiusi visus reikiamus dokumentus ir gavusi pakvietimą, iškeliavau laikyti anglų kalbos egzamino… Neslėpsiu, buvo baisoka. Dar ir šiandien pamenu tą džiaugsmą, kai savo el. pašto dėžutėje pamačiau laišką su sveikinimu, praėjus visus atrankinius etapus. Būtent tada supratau, jog štai, aš tikrai išvykstu! Iš pradžių beprotiškai džiaugiausi, paskui apėmė šiokia tokia baimė ir nerimas, kadangi visiškai nežinojau, kas manęs lauks, bet giliai širdyje tikėjau, kad tai bus įspūdžiai ir nepaprastas laikas.

Iš tiesų visas procesas užtruko – bendravimas su priimančiu universitetu, motyvacinis laiškas (ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba) ir dar daugybė žingsnių jau nuvykus, kol galėjau oficialiai vadintis „Amiens School of Management“ studente. Taigi atvykau, pamačiau, nugalėjau (visas baimes, nerimą ir save).

„Atvykėlių“ kelionė į kitokį studijų pasaulį

Pirmas įspūdis buvo tikrai puikus: studentai, pasitinkantys traukinių stotyje, palydintys į gyvenamąją vietą, susipažinimo vakaras ir įvairiausi renginiai, kuriuos organizavo studentai. Linksmasis savaitgalis, dar vienas renginių ciklas, kurio tikslas buvo ne tik supažindinti tarpusavyje visus atvykusius iš svečių šalių į Amjeną, bet ir susidraugauti su vietiniais studentais.

Negaliu nepaminėti ir puikiai organizuoto akademinio priėmimo, kurį surengė mūsų, „atvykėlių“, gerovei naujoje vietoje atsakingas tarptautinis komitetas. Niekada netrūko paramos, jei susidurdavome su bet kokiomis problemomis, į visus klausimus buvo atsakyta.

Mūsų, „erasmusiečių“, atvykusių iš viso pasaulio, šiame universitete buvo virš 50.  Gyvenome po 6 arba 4 dideliuose apartamentuose, susibūrę į „komandas“, iš kurių vėliau tapome didele vieninga šeima! Niekada negalvojau, kad turėsiu draugų iš Korėjos, Kanados ar Brazilijos, daugybės kitų pasaulio šalių. Galbūt ne visi jie – tikrieji draugai (visų pirma dėl atstumo, kuris mus skiria), tačiau esu įsitikinusi, kad jei vieną dieną nuvyksiu į Braziliją, Taivaną ar Australiją, visada atsiras žmogus, su kuriuo galėsiu išgerti kavos, kuris sutiks su šypsena veide ir aprodys savo kraštą. Jei tie žmonės atvyks į Lietuvą, – aš padarysiu tą patį. Juk visada smagu, parodyti ir pasidalinti tuo, kas gražu ir gera.

Pirmąsias 2 savaites intensyviai mokėmės prancūzų kalbos ir važinėjome į ekskursijas po svarbias regiono istorines ir kultūrines vietoves. Vienos įspūdingiausių buvo kelionės į I ir II pasaulinio karo mūšių vietas ir muziejus, kur turėjome puikią progą pamatyti ir išgirsti istoriją, kurią iki šiol mokėmės tik iš mokyklinių vadovėlių. Tai buvo puiki proga iš arti pamatyti ne tik tas vietas, kur vyko didžiausi mūsų eroje karai, palietę visą pasaulį, bet ir susipažinti su šio krašto istorija.

Kaip man sekėsi studijuoti išvykus…

Kaip vyko paskaitos? Studijų sistema šiame universitete nuo mūsiškės skyrėsi visu 100 procentų. Žinojau apie tai dar prieš atvykdama, ir būtent tai mane sužavėjo. Prancūzija viliojo išskirtine visame pasaulyje švietimo sistema, kurioje didžiulis dėmesys skiriamas profesiniam rengimui. Mane, kaip ekonomikos studijų programos studentę, sudomino ypač plati studijų semestro apimtis, aprėpianti net 15 skirtingų dalykų. T. y., per trumpą laikotarpį turi galimybę sužinoti ir išmokti tikrai labai daug. Kadangi studijuojamus dalykus galėjome rinktis patys iš daugiau negu 300 siūlomų, tai leido man pačiai apsispręsti, ką aš labiau norėčiau studijuoti, ir nekartoti to, ką jau buvau išklausiusi VU KHF.

Dalykai buvo dėstomi anglų ir prancūzų kalbomis. Dauguma iš mūsų rinkomės dalykus anglų kalba, tačiau mokėmės kartu su vietiniais studentais, o tai tikrai buvo naudinga, kadangi galėjome juos geriau pažinti ir artimiau pabendrauti.

Neslėpsiu, studijuoti nebuvo lengva, tačiau įdomu. Analizavome garsiausių pasaulyje finansų analitikų veiklą, pvz., pelningiausio Volstrito investicinio banko „Goldman Sachs Group Inc.“ nuveiktus darbus, juos interpretavome ir jais remdamiesi atlikome analizę pagal Harvardo verslo mokykloje naudojamas užduotis. Aiškinomės tokių pasaulinio lygio įmonių, tokių kaip „Procter and Gamble“, „Virgin Group“ ir kitų,  vykdomą veiklą ir jų kelią į sėkmę. Mėginome savo sėkmę investiciniuose žaidimuose, visiškai atitinkančiuose realybę, ir netgi turėjome progą laimėti prizus, kurie skatino dar labiau įsitraukti į veiklą. Ypatingai patiko bendravimas su dėstytojais, nes jo metu visiškai nesijautė jokių barjerų, kurie tokie įprasti mūsų šalyje. Visi dėstytojai – daug pasiekę savo srities specialistai, atvykę iš įvairiausių šalių, todėl galimybė pabendrauti ir pasisemti žinių iš jų – neįkainojama.

„Tarptautinės šv. Kalėdos“ Amjene

Per trumpą laikotarpį šiame universitete ne tik išmokau labai daug, bet ir realizavau save skirtingose srityse, kadangi mano studijos neapsiribojo vien specialybiniais dalykais. Turėjau puikią progą realizuoti save organizuodama renginius, dalyvaudama įvairiausioje kultūrinėje ir meninėje veikloje.

Norėčiau trumpai papasakoti įspūdžius apie mūsų suorganizuotą šv. Kalėdų renginį „Tarptautinės šv. Kalėdos“. Jame Erasmus studentai pristatė savo šalį ir jos tradicinį šventinį patiekalą. Šiam renginiui, į kurį kasmet universiteto bendruomenė sukviečia daugybę svečių, ruošėmės ilgai, visi įdėjome daug darbo. Pirmą kartą organizuoti šį renginį buvo patikėta Erasmus studentams. Kadangi, pasak atsiliepimų, jis buvo geriausias iš visų  iki tol buvusių, galiu drąsiai teigti, jog savo darbą atlikome puikiai. Kartu su kitomis 2 studentėmis buvau atsakinga už dekoracijas ir pasiruošimą renginiui. Dirbome labai daug, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius.

Kalėdinio renginio metu pristatėme Lietuvą ir susirinkusius pavaišinome pačių pagamintais net 140 mažyčių „skruzdėlynų“. Paragavusieji neslėpė susidomėjimo, kas tai per patiekalas, tačiau visi liko tikrai patenkinti. Kodėl pasirinkome tokį patiekalą? Todėl, kad reikėjo kažko, ką nebūtų brangu ir sunku pagaminti ir būtų galima pateikti mažais kiekiais. Taigi nusprendėme – skruzdėlynas bus kaip tik. Ir buvo.

„Tarptautinės šv. Kalėdos”, 2012 m.

Amjenas – perpus už Kauną mažesnis miestas Šiaurės Prancūzijoje, Pikardijos regione, nuo šalies sostinės Paryžiaus nutolęs vos 100 kilometrų atstumu. Tai nuostabus nedidelis miestelis, žavėjęs puikia aplinka, nuostabiu miesto centru ir senamiesčiu, parkais ir įvairiausios veiklos pasirinkimu. Jame ir yra įsikūręs mano pasirinktasis Amjeno verslo ir vadybos universitetas (Amiens Sup De Co School of Management), priklausantis garsiajai Prancūzijos verslo mokyklai.

Universitetas įsikūręs senuose istoriniuose pastatuose (kažkuo primenančiuose mūsų fakultetą), vos kelios minutės kelio nuo miesto centro, nuostabiame parke, kuriame visuomet smagu praleisti pertraukas.

Visiškai šalia, galima sakyti, tame pačiame kieme, Amjeno pasididžiavimas – įspūdingoji Noterdamo Katedra (kaip pasakojo per vieną ekskursiją, aukštesnė ir didesnė negu Paryžiaus).

Šiame mieste didžiąją savo gyvenimo dalį praleido rašytojas Žiulis Vernas – neveltui jo vardu pavadinta ir miesto gatvė, aikštė ir didysis cirkas, buvusiame rašytojo name įsikūręs memorialinis muziejus. Gyvenau pačiame mieste centre, kaip ir visi Erasmus studentai, apartamentuose su kitomis merginomis, vos 5 minutės kelio iki universiteto. Apgyvendinimą organizavo priimantis universitetas, todėl man, nemokančiai kalbos užsienietei, nereikėjo prieš atvykstant sukti galvos ir ieškoti, kur galėčiau apsigyventi visiškai nepažįstamame mieste. Tai tikrai palengvino ir taip nemažai laiko užtrukusį procesą. Galiu tik pasidžiaugti, kad apartamentai buvo puikūs, buvome visiškai aprūpintos įranga, gyvenome šalia pat universiteto, miesto centre.

Kodėl verta vykti studijuoti pagal Erasmus mainų programą?

Tai – puiki galimybė ne tik pagilinti specialybines žinias ir toliau lavinti gebėjimus, išbandant naujus studijų metodus, bet ir pažinti naują kultūrą, tradicijas ir papročius, išmokti kalbą ir išbandyti save naujoje erdvėje.

Visiems rekomenduoju ir skatinu – išnaudokite progą, nes ji suteikiama tik vieną kartą gyvenime, ir kitos tokios tikrai nebus. Išbandykite, patirkite, pažinkite ir išmokite, o paskui skatinkite ir kitus. Juk ne veltui sakoma, „gero, turi būti daug, o dar geriau, kad galėtume juo pasidalyti“.Todėl aš dalijuosi su jumis, o jūs, tikiuosi, pasidalysite su kitais. Sėkmės!

Gabija Mekionytė