Seimas nesuteikė Vilniaus universitetui nacionalinio universiteto statuso, nors toks siekis yra įtvirtintas VU 2007-2013 metų strateginės veiklos plane. Balandžio 14 d. buvo balsuota dėl atitinkamos šiuo metu svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, tačiau prieš išskirtinio statuso suteikimą Vilniaus universitetui pasisakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Balsavimo rezultatai parodė, kad tokiam siūlymui nepritaria ir dauguma parlamento narių.

Ypatingas statusas neverstų miegoti

Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos, šansas įgyvendinti strateginį universiteto siekį tikrai buvo neblogas. Seimo svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme yra numatytos specialios išimtys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai ir kunigų seminarijoms. Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos Lietuvos karo akademijai bus taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams, o kunigų seminarijoms šis įstatymas būtų taikomas tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje nuostatoms. „Mes siūlėme įtraukti į projektą trečią išimtį – Vilniaus universitetą, kuriam galiotų Vilniaus universiteto Statutas. Deja, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tokiam siūlymui nepritarė“, – apgailestavo B. Juodka.

Kitas siūlymas, kurį inicijavo Vilniaus universitetas – įvesti į įstatymą „mokslo universiteto“ statusą. Tam buvo siūloma pasinaudoti JAV Carnegie universiteto išskirtais mokslo universiteto indikatoriais. Pasak B. Juodkos, nežinia kodėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritarė ir šiai iniciatyvai, nors Europoje mokslo universitetų statusas yra paplitęs, egzistuoja net atitinkama universitetų asociacija. Be to, suprantama, kad jei toks statusas būtų įtvirtintas įstatymiškai, į jį galėtų pretenduoti ne tik Vilniaus universitetas, bet ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. „Aš nesupratau Seimo komiteto strategijos. Viena vertus, politikai kalba, kad universitetus reikia reitinguoti pagal kokybinius parametrus, tačiau kai yra proga padaryti tai įstatymiškai, jie nusprendžia, kad to nereikia“, – stebisi B. Juodka.

Tai, kad Vilniaus universitetas norėtų įgyti nacionalinio universiteto statusą, politikams nėra naujiena. Pasak B. Juodkos, argumentus, kodėl Vilniaus universitetas galėtų ir turėtų būti nacionalinis, jis išdėstė laiške dabartiniam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui. Tą patį laišką rektorius išplatino ir Seimo nariams, sveikindamas juos šiais metais Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Pasak B. Juodkos, dalis politikų atsakė į šį laišką ir išreiškė pritarimą jame išsakytai idėjai, tačiau balsavimas Seime parodė, kad tų, kurie palaiko siekį suteikti VU nacionalinio universiteto statusą, nėra tiek daug, kiek norėtųsi.

B. Juodka kategoriškai nesutinka ir su buvusio Vilniaus universiteto darbuotojo, dabartinio Seimo nario doc. Manto Adomėno nuogąstavimu, kad nacionalinio universiteto statusas pakenktų VU – „neskatintų universiteto keistis, reformuotis“. „Sakyčiau, kad toks teiginys yra visiškai nepagrįstas. Ypatingas statusas nereiškia, kad turint jį reikia miegoti. Nacionalinio universiteto statusas kaip tik pirmiausia verčia tą statusą pateisinti“, – pažymi B. Juodka.

Ne vien finansavimo klausimas

Strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka nemato tragedijos, kad įstatyme nebuvo įtvirtintas ypatingas Vilniaus universiteto statusas. „Mes ir taip turime daugybę būdų, kaip įsitvirtinti kaip geriausias Lietuvos universitetas“, – teigia jis. Pasipriešinimas VU siekiui gauti nacionalinio universiteto statusą atsiranda dėl kelių priežasčių. „Dažnai mūsų noras turėti išskirtinį – nacionalinio universiteto – statusą būna suprantamas gana tiesmukai, kaip universiteto reikalavimas išskirtinių finansavimo sąlygų“, – sako J. R. Lazutka. Pasak jo, reikėtų akcentuoti ir kitus dalykus.
Prorektoriaus manymu, jeigu nacionalinio universiteto statusas visų pirma suprantamas kaip „mokslo universiteto“ statusas, tai jis turėtų būti susijęs su universiteto autonomijos ir valdymo klausimais. Svarstomame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatyta aukštųjų mokyklų valdymo sistema iš principo yra daugiau mažiau perkelta iš vadinamojo amerikietiško „naujojo universiteto” modelio – aukštosios mokyklos, kurios pagrindinis prioritetas yra mokymas. „Natūralu, kad kolegijos labai palaiko šį valdymo modelį, nes jos pagal jį gyvena jau kelerius metus. Tas modelis, kaip rodo tyrimai, pakankamai gerai veikia tose aukštosiose mokyklose, kur pagrindinis prioritetas yra studijos. Tačiau ir praktika, ir teoriniai nagrinėjimai rodo, jog kuo didesnė mokslinių tyrimų svarba universiteto gyvenime, tuo blogiau minėtas modelis veikia“, – teigia J. R. Lazutka.

Strateginės plėtros reikalų prorektorius mano, kad svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo numatomi aukštųjų mokyklų valdymo pakeitimai Vilniaus universitetui nebūtų naudingi. „Naujajame įstatyme nustatoma, kad 20 proc. Senato turi sudaryti studentai, t. y. studentų lygiai tiek pat kiek ir profesorių, kurių irgi turi būti 20 proc. Dar 10 proc. docentų, o kiti Senato nariai gali būti net be mokslinio laipsnio. Aš neturiu nieko nei prieš studentus, nei prieš jų organizacijas, tačiau vis tiek manau, kad vargu ar pirmo arba antro kurso studentai gali tarti labai svarų žodį mokslo plėtros ar mokslo vadybos klausimais. Mūsų studentų atstovybėje studentai karjerą baigia dažniausiai pasiekę trečią kursą. Šiandien tarp studentų atstovų Senate beveik nėra magistrantų, nėra ir doktorantų. Jeigu kalbame apie Senatą, kuris turėtų ir mokslinius klausimus spręsti, reiktų, kad nors pusė į jo sudėtį įeinančių studentų būtų doktorantai – bent 40 proc. Senato turėtų sudaryti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai“, – yra įsitikinęs J. R. Lazutka.

Ypatingas statusas turėtų lemti ir ypatingus valstybės ir aukštosios mokyklos santykius. „Aš manau, kad jeigu universitetas turėtų nacionalinio universiteto statusą, tai pirmiausia reikštų valstybės pasitikėjimą universitetu. Tokiu atveju mes patys galėtume priimti ir vykdyti studijų programas, taip pat vykdyti jų kontrolę“, – pabrėžia J. R. Lazutka. Kartu jis pripažįsta, kad universitetas kartais ir pats suteikia savo oponentams peno kritikai. „Galima pamatyti, kad tai viena, tai kita mūsų studijų programa ne visai sėkmingai pereina akreditaciją. Mes puikiai žinome, kad ir mūsų studentai toli gražu nėra patenkinti studijų kokybe. Šiuo atveju yra dideli skirtumai tarp fakultetų, bet vis vien kartais būna sudėtinga įrodyti mūsų absoliutų pranašumą“, – svarsto J. R. Lazutka. Jis mano, kad pirmiausia reikėtų pasitempti pačiai VU bendruomenei.

Susitaikę, bet nepasidavę

Nors pasiekti, kad Vilniaus universitetas gautų nacionalinio universiteto statusą, nepavyko, tai nereiškia, jog reikėtų pasiduoti. „Vilniaus universitetas šiemet gyvena 430-uosius savo metus ir, tikiuosi, pragyvens dar tiek pat. Pagaliau ne pavadinimas, o darbai ir jų kokybė lemia universiteto statusą“, – pabrėžia B. Juodka. Jis primena, kad vidinis reitingavimas rodo, jog Vilniaus universitetas šiandien yra geriausias Lietuvoje ne tik savo istorija, bet ir moksliniais laimėjimais. Be to, neoficialiai VU ir taip yra išskirtinis. Verta tik priminti, kad Vilniaus universiteto maketas reprezentuoja Lietuvą Mini Europos parke Briuselyje. Seniausiąją Lietuvos Alma mater taip pat dažnai aplanko skirtingų valstybių vadovai, atvykstantys su oficialiais vizitais į mūsų šalį.

Pasak J. R. Lazutkos, kol kas tenka susitaikyti su tuo, kad siūlymas suteikti Vilniaus universitetui išskirtinį statusą buvo atmestas, tačiau viskas gali pasikeisti, jeigu bus priimta kita pataisa, pagal kurią yra siūloma Lietuvių literatūros ir tautosakos mokslo institutui suteikti strateginio instituto statusą. „Svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme yra iškeltas lituanistinių tyrimų prioritetas – tai jau įtvirtinta, tačiau grupė Seimo narių taip pat nori, kad būtų suteiktas išskirtinis statusas ir vienam iš mokslo institutų, o tai užtikrintų geresnį finansavimą, neliečiamybę nuo reorganizacijos ir t. t. Aišku, jeigu tokia pataisa būtų priimta, tai mums būtų pagrindas vėl grįžti prie VU statuso klausimo ir dar kartą inicijuoti atitinkamų pataisų svarstymą Seime“, – teigia J. R. Lazutka.