Gintė Leksienė – lektorė, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto alumnė, turinti net 10 metų vadovavimo ir įmonių valdymo patirtį. Bendrovei „M Capital“ ji vadovavo 5 metus, per kuriuos įmonės pajamos nuo 1,5 mln. eurų išaugo iki beveik 8 mln. eurų. Šiuo metu ji – „Triple O Consulting“ partnerė ir strateginio valdymo, verslo vystymo ir pokyčių įgyvendinimo konsultantė.

Su G. Leksiene kalbėjomės apie tai, kokie pasirinkimai padėjo pasiekti vadovaujamas pozicijas, ką reiškia būti vadove ir kaip studijos VU Komunikacijos fakultete prisidėjo prie jos karjeros kelio.

Kodėl pasirinkote studijas VU Komunikacijos fakultete?

Beveik prieš 20 metų baigiau informologijos bakalauro studijas. Tuo metu ieškojau įdomesnių studijų ir, sakyčiau, pasirinkau netyčia. Svarsčiau, gal studijuoti informatiką, gal teisę, o gal ekonomiką. Bet nusprendžiau, kad noriu ko nors įdomesnio, ir tiek informologija, tiek verslo informacijos vadyba pasirodė įdomu, nes buvo pakankamai nauja tuo metu.

Iš tikrųjų neturėjau žalio supratimo, ką studijuosiu ir ką galėsiu veikti po to. Bet tada tai nebuvo labai svarbu. Tiesą sakant, mano filosofija nelabai pasikeitė, visiems sakau, kad studijos buvo geriausia, kas galėjo atsitikti, nes aukštasis mokslas duoda bendrą išsilavinimą, bendrą suvokimą apie pasaulį, apie organizacijas, apie tai, kaip veikia visuomenė. Kai aš stojau, mano motyvacija buvo noras studijuot ką nors įdomaus. Tuo metu tai atrodė įdomu ir aš negalvojau, kuo būsiu užaugusi. Tačiau nuo pat 18 metų turėjau tikslą – visada norėjau tapti vadove.

Po bakalauro studijų dirbau labai intensyviai, tačiau po metų pertraukos nusprendžiau stoti į magistrantūrą. Tiesa, baigiau ne iš karto, buvau pasiėmusi akademines atostogas. Ir nors aplinkiniai netikėjo, bet parašiau magistro darbą ir jį apsigyniau. Šios studijos man labai atsiperka, nes tiek dirbdama su klientais, tiek vadovaujamą darbą ne kartą įsitikinau, kad suvokimas apie gerą komunikaciją, marketingą, pardavimus ir daug kitų dalykų atėjo iš studijų.

Kaip sekėsi studijų metais?

Studijų metais gyvenau su 3 draugėmis nuomojamame bute, tai mano pirmas socialinis ratas. Vienas klasiokas studijavo verslo informacijos vadybą, bendraudavome ir su juo. Dar susidraugavome su keliais kursiokais, bet turbūt didžiausias mano socialinis ratas susikūrė iš veiklos Studentų atstovybėje. Aš dvejus metus buvau Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybės pirmininkė. Taigi draugystės formavosi ne tik tarp fakulteto narių, bet ir su kitų sričių studentais iš atstovybių.

Ketvirto kurso pradžioje išvažiavau studijuoti pagal „Erasmus“ programą į Nyderlandus. Tai suteikė labai daug patirties, nors pasirinkau labiau politinės pakraipos studijas. Ten nebuvo egzaminų, tačiau kiekvienam dalykui reikėjo perskaityti daug literatūros ir parašyti daug rašto darbų. Manyčiau, buvo panašiau į savarankiškas studijas, nes dėstytojai tik pateikdavo rekomendacijas. Studijos užsienyje dar labiau praplėtė akiratį.

Kaip pradėjote savo karjerą? Kokie pasirinkimai padėjo jums įgyvendinti savo tikslą – tapti vadove?

Karjerą pradėjau draugų įmonėje. Jie tuo metu dirbo su projektais, su įvairiomis įmonėmis. Taigi man teko bendrauti su įvairaus tipo vadovais. Daugelio dalykų nesupratau, bet eidavau ir klausdavau, ieškodavau – tiesiog bandžiau. Po to išėjau dirbti su pardavimais. Pradėjau viena, bet pamažu užsiauginau komandą ir vadovavau pardavimų padaliniui. Ir ta kompanija man pasiūlė vadovės poziciją, bet aš greičiausiai išsigandau ir atsisakiau. Vėliau išėjau dirbti generalinio direktoriaus pavaduotoja kazino. Tai buvo įdomus sprendimas, nes pasirinkau poziciją pagal pavadinimą, bet neįvertinau moralinio aspekto. Verslas yra verslas, bet moralinis aspektas mane šiek tiek graužė šio darbo metu.

Paskui išėjau motinystės atostogų, o kai jau atsirado antra dukra, nusprendžiau, kad noriu greičiau grįžti į darbus, ir pasukau į mokymo verslą. Tačiau po trejų metų supratau, kad vis dėlto man norisi kažką kurti ir matyti rezultatą.

Taigi vėl keičiau kompaniją ir joje praleidau beveik šešerius metus. Dėl suinteresuotų šalių, dėl skirtingų akcininkų interesų tai buvo labai įdomūs metai. Šiame karjeros etape baigiau studijas „BMI Executive Institute“ ir paraleliai prieš pusantrų metų pradėjau vėl dirbti su mokymų veikla.

Kokias savybes pavyko išsiugdyti VU?

Studijos VU Komunikacijos fakultete užaugino asmeninius komunikacinius gebėjimus, bendravimą, mokėjimą prezentuoti, kai kuriais atvejais ir gebėjimą kalbėti su skirtingomis suinteresuotomis šalimis. Kiekvienas kursas ir Studentų atstovybė labai prie to prisidėjo.

Atstovybė yra labai gera vieta išbandyti save. Turiu omenyje tai, kad reikia suprasti skirtingus interesus, nes yra fakultetas, yra studentai, jie turi skirtingas nuomones. Yra administracijos vizija, Studentų atstovybės funkcijos ir tu turi visa tai suderinti ir gebėti tinkamai apie tai komunikuoti, nes nepatenkinti lūkesčiai ir nežinojimas paprastai žmonėms sukelia nepasitenkinimą.

Ką reiškia būti vadovu? Kokių savybių tam reikia?

Aš gal pasakyčiau taip: būti vadovu visų pirma yra atsakomybė, nes esi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus, nepriklausomai nuo to, ar vyksta geri dalykai, ar blogi, ar tai yra pasiekimai, ar klaidos, iš kurių gali mokytis. Antras svarbus dalykas – gebėjimas suprasti skirtingas sritis, suprasti kiekvieno padalinio interesus.

Dar vienas labai svarbus dalykas – pasitikėjimas savimi. Vadovas turi pasitikėti savimi, nes kai priimi sprendimą judėti kažkuria kryptimi, gali būt, kad jis nebus teisingas. Turi susitaikyti su tuo, kad bus klaidų.

Būti vadovu reiškia ieškoti išeičių, o ne priežasčių. Tai yra esminis dalykas. Turi būti proaktyvus, tau turi rūpėti žmonės, ne tik rezultatas. Nes rezultatas yra savaime suprantama, verslas egzistuoja dėl tam tikrų rezultatų.

Ką galėtumėte patarti esamiems ir būsimiems VU Komunikacijos fakulteto studentams?

Gal keistai pasiūlysiu, bet šiek tiek atsipalaiduokite ir pasimėgaukite kelione. Studentiškas laikas yra nuostabus: gali išbandyti daug skirtingų darbų ir veiklų. Tik reikia suprasti, kad reikės įdėti pastangų.

Nesusikoncentruokite 100 proc. vien tik į studijas, nes gyvenime jos padės, bet tai nėra sėkmės raktas. Mano nuomone, socialinės kompetencijos ir pažintys yra ateities raktas. Dalyvaukite kur nors, įsitraukite į iniciatyvas, prisijunkite prie projektų, važiuokite į „Erasmus“, ieškokite praktikos užsienyje.