Julius Gagilas ir atstovai iš EMBL. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) pradėtas kurti kompetencijų centras – vienas ambicingiausių pastarojo meto mokslo infrastruktūros projektų Lietuvoje. Jo tikslas – įkurti genų technologijų centrą, kuris atvers naujas galimybes tiek mokslininkams, tiek verslui.

Siekdami geriau pasirengti šiam etapui, VU GMC atstovai lankėsi Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (EMBL) ir Heidelbergo universitete, kur susipažino su daugiau nei du dešimtmečius veikiančių centralizuotų paslaugų ir įrangos laboratorijų (angl. core facilities) valdymo principais ir gerosiomis praktikomis. Įgyta patirtis padės išvengti brangiai kainuojančių klaidų ir užtikrinti, kad kuriamas centras būtų orientuotas į realius mokslininkų ir verslo poreikius.

EMBL – tai viena pažangiausių pasaulio biomedicinos tyrimų institucijų, kurios patirtis formuojant ir valdant centralizuotas paslaugų bei įrangos laboratorijas tapo etalonu daugeliui Europos mokslo centrų. Lietuva yra EMBL narė, todėl šalies mokslininkai turi prieigą prie moderniausios biomedicinos infrastruktūros ir bendradarbiavimo tinklų, skatinančių inovacijas ir žinių mainus. Vizitą inicijavo VU GMC mokslininkė prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle, atsakinga už Lietuvos narystę EMBL, o jo tikslas buvo iš arti susipažinti su daugiau nei du dešimtmečius veikiančių laboratorijų veiklos principais, valdymo modeliais ir praktiniais sprendimais.

Pasak VU GMC atstovų, svarbiausia pamoka iš vizito EMBL buvo suvokimas, kad pažangiausia įranga savaime neužtikrina jos naudojimo – būtina nuolat įtraukti tyrėjus, analizuoti jų poreikius ir planuoti paslaugas pagal faktinius duomenis. Taip pat išryškėjo finansinio tvarumo aspektas: tokio tipo centrai retai išsilaiko vien iš paslaugų, todėl būtinas ilgalaikis strateginis planavimas, įtraukiantis tiek biudžeto, tiek žmogiškųjų išteklių poreikius.

Apie vizito įžvalgas, užsienio patirtis, laukiančius iššūkius ir Lietuvos mokslo stiprybes kalbamės su VU GMC direktoriaus pavaduotoju bendradarbiavimui su verslu ir infrastruktūrai Juliumi Gagilu.

Kas labiausiai įsiminė vizito metu?

Vienas įdomesnių dalykų – poreikio vertinimas. Kolegos Vokietijoje galvojo, kad, įsigijus modernią įrangą, ja automatiškai naudosis ir verslas, kitos mokslo institucijos. EMBL patirtis parodė, kad taip nebūna. Yra skirtumas tarp to, ką gali pasiūlyti, ir to, ko iš tikrųjų reikia mokslininkams.

Dabar EMBL įrangos ir paslaugų planavimas vyksta remiantis reguliariomis naudotojų apklausomis, o ne tik pačių mokslininkų poreikiais. Tačiau veiklos pradžioje kilo nusivylimas, kad dalies siūlomos įrangos niekas nenaudoja. Vėliau, atsiradus įrangos ir paslaugų planavimui, įtraukiant mokslininkų apklausas, situacija labai pagerėjo. Gali būti, kad panašų efektą turėsime ir mes.

Kitas dalykas – finansiniai lūkesčiai. Kartais tikimasi, kad kompetencijų centrai patys išsilaikys iš paslaugų teikimo. Tačiau Vokietijoje girdėjome realistiškus pavyzdžius – užsakymų nėra tiek daug, kad padengtų visas sąnaudas. Reikia iš anksto planuoti biudžetus, įskaitant personalo ir įrangos priežiūros išlaidas. Reikalingi strateginiai sprendimai, kurie įdarbintų įrangą ir skatintų mokslininkus naudotis tokių laboratorijų paslaugomis.

Kokias planuojate centralizuotas paslaugų ir įrangos laboratorijas?

Planuojamos 8 laboratorijos: sekoskaitos ir bioinformatikos, tėkmės citometrijos, mikroskopijos ir vaizdinimo, eukarijotinių (gyvūninių – LRT) ląstelių inžinerijos, mikrobiologijos, bioinžinerijos, masių spektrometrijos ir nepertraukiamo srauto sintezės.

Šios laboratorijos kartu su daugiadalyke ekspertine mokslininkų patirtimi suformuos Gyvybės mokslų kompetencijų centrą, skirtą genų technologijoms.

Jo pavadinimas TRACEGET (angl. Translational Center for Gene Technologies) – transliacinis genų technologijų centras. Centras kuriamas pagal projektą „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, prioritetinę misijų temą – sumaniosios specializacijos prioritetą „Inovacijos sveikatai“. TRACEGET taps platforma, kurioje biotechnologijų startuoliai ir tyrėjai galės kurti produktus greičiau ir efektyviau.

Planuojama projekto pabaiga – 2026 m. viduryje. Kompetencijų centras bus GMC naujai statomo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastate.

Julius Gagilas ir atstovai iš EMBL. Asmeninio archyvo nuotr.

Viena iš VU kompetencijų centro misijų – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Gal galite papasakoti plačiau, kaip jis skatinamas?

Mes turime centralizuotą infrastruktūrą – kaip minėjau, centralizuotas paslaugų ir įrangos laboratorijas. Jose naudojama moderni, brangi įranga, tinkama labai kokybiškiems ir pažangiems tyrimams. Taip pat čia teikiamos paslaugos, nes dirba kompetentingi specialistai, ekspertai, kurie apmokyti dirbti su įranga ir gali efektyviai suteikti paslaugą.

Įsivaizduokime situaciją – esu mažos įmonės darbuotojas ir noriu atlikti sudėtingą tyrimą. Pirmas klausimas: ar man pirkti brangią įrangą? Ją įsigyti ir išlaikyti kainuoja daug, todėl kur kas paprasčiau yra nusipirkti paslaugą, kuri centralizuotai, pagal aiškią sistemą suteikiama užtikrinant kokybę.

Analogiškas pavyzdys – jei reikia nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną, bet neturiu automobilio. Galiu jį nusipirkti, bet tam reikia daug pinigų. Tačiau galiu ir išsinuomoti ar naudotis autobusų paslaugomis ir patogiai nuvažiuoti. Rezultatas pasiektas, nes yra prieinama infrastruktūra – galiu pats vairuoti arba, jei nenoriu, kviesti taksi. Tai aiški analogija tam, kaip veikia kompetencijų centras.

Svarbu, kad kompetencijų centras užtikrintų aukštą kokybę. Prietaisai turi būti prižiūrėti, įdiegtos sistemos, leidžiančios rezervuoti laiką, užsisakyti paslaugas. Mes apie tai galvojame ir diegiame sistemas, kurios padėtų vykdyti apskaitą ir sudėlioti procesus taip, kad jie būtų efektyvūs ir paprasti.

Kaip tai prisideda prie bendradarbiavimo? Galima sugalvoti įvairių scenarijų, bet, mano manymu, vienas iš pagrindinių dalykų – greitesnis, pigesnis ir paprastesnis priėjimas prie pažangios įrangos ir ekspertų. Nereikia pirkti labai brangios aparatūros, o tai reiškia, kad galima daug greičiau viską atlikti. Be to, galima planuoti bendrus projektus žinant, kad tam tikri darbai bus padaryti kompetencijų centre. Tai palengvina bendrų projektų planavimą ir leidžia išvengti papildomų išlaidų.

Apie iššūkius, su kuriais galite susidurti, jau šiek tiek papasakojote kalbėdami apie EMBL vizitą. Su kuo dar tenka susidurti? Projektas vis dėlto – didžiulis.

Pirmiausia – sukurti veikiančią valdymo struktūrą ir užtikrinti tvarų finansavimą, taip pat užtikrinti paslaugų kokybę ir pritraukti aukštos kvalifikacijos ekspertus. Tai ne visada lengva, nes tokio darbo pobūdis skiriasi nuo mokslinių tyrimų – čia daug daugiau technologijų išmanymo reikalaujantis darbas.

Žinodamas VU GMC darbuotojų kvalifikaciją ir požiūrį į darbą, esu tikras, kad kompetencijų centro paslaugas galima teikti ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių mokslininkams ar verslo įstaigoms.

Įgyvendindamas savo projektus, į Lietuvos mokslą galite pažvelgti iš paukščio skrydžio. Kokias matote mūsų mokslo stiprybes? Ką galime pasiūlyti pasauliui?

Lietuvos biotechnologija, švenčianti jau 50 metų sukaktį, yra Lietuvos pasididžiavimas. Turime aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo bazę, ypač VU GMC, tarptautinį pripažinimą turinčių mokslininkų, o iš šių specialistų atsiranda startuolių ir augančių įmonių.

Tikimės, kad kompetencijų centrai leis siūlyti greitas ir kokybiškas paslaugas ne tik Lietuvai, bet ir aplinkinėms šalims.

Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, steigiant kompetencijų centrus atlieka mokslo komunikacija? Kiek ji svarbi pritraukiant klientus?

Manau, kad mokslo komunikacija smarkiai gerėja. Matyt, atsiranda daugiau komunikacijos specialistų, todėl visuomenė vis labiau informuojama apie mokslo naudą, mokslinių tyrimų svarbą. Nežinau, kas konkrečiai prie to labiausiai prisidėjo, bet, mano manymu, situacija yra visai nebloga. Aišku, visada galima sakyti, kad galėtų būti dar geriau, tačiau svarbiausia, kad visuomenė yra informuojama, aiškinama mokslo nauda.

Steigiant kompetencijų centrą komunikacija yra svarbi dalis, nes ji užtikrina aiškų tikslų ir vizijos perdavimą, skatina suinteresuotų šalių įsitraukimą, stiprina pasitikėjimą ir padeda efektyviai koordinuoti veiklas bei sprendimų priėmimą. Iš anksto informuodami akademinę bendruomenę, verslo partnerius, galime planuoti efektyvų bendradarbiavimą ir tikėtis sėkmingo starto nuo pirmos centro atidarymo dienos.

Apie visa tai galvojame ir imamės įvairių priemonių – planuojame paslaugų asortimentą, ruošiame informaciją tinklalapiui, dalyvaujame parodose ir kitose veiklose, kad kuo plačiau paskleistume žinią būsimiems partneriams.