Monografijoje nagrinėjami du skirtingi – XIX a. antrosios pusės ir XX a. vidurio – lietuvių prievartinės migracijos atvejai: pirmasis – į Rusijos Užvolgį, antrasis – į Kazachstaną. Abu šie atvejai turi bendrą bruožą – vienokį ar kitokį savo lietuviškos etnokultūrinės tapatybės išlaikymą ir perdavimą per kartas. Taip pat abi tikslines lietuvių diasporas, susidariusias nevienodu pagrindu ir ne vienu laikotarpiu, sieja tai, kad postūmis joms rastis buvo ryški socialinės ir kultūrinės traumos patirtis, perduodama per kartų ir komunikacinę atmintį.

Monografijoje analizuojami Kazachstano ir Rusijos Užvolgio lietuvių kilmės diasporų etniškumo išlaikymo resursai ir praktika kolektyvinės atminties, kalbinės savimonės ir kalbų praktikos požiūriu, taip pat vietinės inkultūracijos bei socializacijos procesai ir bendruomenės veikla daugiakultūrėje aplinkoje. Knygoje etninės tapaty­bės raiškos modeliai ir jų kaita aptariami trimis rakursais: socialinės antropologijos, sociologijos ir sociolingvistikos.

Autoriai – VU Filologijos fakulteto prof. dr. Loreta Vilkienė, VDU prof. dr. Vytis Čiubrinskas, LSMU prof. dr. Jolanta Kuznecovienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Irena Šutinienė.

Knygą „Lietuvių kilmės diasporos Rytuose ir jų tapatybė. Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne (spausdinta knyga ir el. knyga), knygyne „Akademinė knyga“.