Kovo 7 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete vyko diskusija „Žmogiškųjų išteklių politika Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje“. Žmogiškųjų išteklių politikos formavimo, universitetų ir gydymo įstaigų bendradarbiavimo klausimais kalbėtis buvo pakviesti Lietuvos politikai, aukštojo mokslo ir sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių vadovai, sprendimų priėmėjai bei rezidentų atstovai. Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Daliaus Jatužio, universiteto pareiga – ne vien suteikti savo studentams teorinių žinių, praktinių įgūdžių, bet ir imtis lyderystės padedant suprasti, kokie yra būsimųjų medikų laukiančios darbo rinkos poreikiai.

„Pagal 2023 m. STRATA prognozę, 2030 m. Lietuvoje trūks įvairių specialybių gydytojų ir slaugytojų. Pavyzdžiui, trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 55 geriatrų, 106 akušerių-ginekologų ir t. t. Matome daugybę laisvų darbo vietų, ir tai yra didžiulė problema. Taigi pirmiausia turime klausti: su kokiais iššūkiais šiuo metu tenka susidurti studijas baigiantiems jauniesiems medikams, kokie veiksniai sveikatos sistemos viduje ir už jos ribų lemia jų apsisprendimą pasirinkti darbovietę?“ – diskusiją pradėjo VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.

„Pagrindinis iššūkis būsimiesiems medikams yra darbo vietos pasirinkimas. Pirmiausia tai – prioritetų klausimas: jeigu norima gero atlyginimo, patogaus gyvenimo ir pan. – renkamasi darbuotis didmiestyje, o jeigu daugiau praktikos, įgūdžių, savarankiško darbo – regionuose. Man atrodo, šiandieną regionuose siūloma tiek darbo vietų, savivaldybės yra sukūrusios įvairiausių programų, tad belieka tiesiog pasirinkti ir, žinoma, sąžiningai atlikti savo pasirinktos profesijos funkcijas. Mediko darbas yra pašaukimas“, – įsitikinęs kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Anot Ministrės Pirmininkės patarėjos sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais dr. Živilės Gudlevičienės, veikiausiai jaunas medikas rinksis darbo vietą pagal darbo užmokestį, tuomet – pagal darbo aplinką ir santykius su kolegomis (regionuose vis dar labai gaji mobingo problema), galiausiai jam rūpės kiek įmanoma geresnės darbo sąlygos (išmokos, aplinkos infrastruktūra, susisiekimas ir pan.). „Vis dėlto jeigu kalbame apie jaunus medikus, kurie pasirenka išvykti iš Lietuvos, tai jie atsižvelgia ir į kokybę: ar vadovas, dėstytojas, mentorius sugebės perduoti kokybišką patirtį. Šitai tikrai labai dažnai girdžiu iš jaunosios kartos, kuri nesirenka dirbti net ir didžiosiose Lietuvos ligoninėse, rodos, siūlančiose tikrai nemažai galimybių“, – teigė dr. Ž. Gudlevičienė.

„Turbūt geriausiai į klausimą apie motyvaciją tegalėtų atsakyti patys medicinos studentai. Mediko darbas iš tiesų yra kitoks, kaip kolega minėjo, tai – pašaukimo profesija. Medicinos studentai mokosi ilgiau, tuo metu greičiausiai nedirba, o pabaigę studijas turi gauti tinkamą atlyginimą, kad galėtų „pasivyti“ tuos metus. Gyventi norime visi, todėl neišvengiamai sugrįšime ir prie finansinių, ir prie aplinkos naudų bei kitų svarbių klausimų“, – kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Pasak politiko, svarbiausi faktoriai jaunajam medikui vis dėlto yra lūkesčius atitinkanti finansinė padėtis, būsto politika, kokioje aplinkoje teks darbuotis (regionai gali atrodyti mažiau patrauklūs nei priemiesčiai). „Tai yra ir regioninės politikos klausimas: kaip savivaldybės gali plėtoti pačią infrastruktūrą? Ar gebame užtikrinti, kad visa Lietuva atrodytų tokia patraukli, jog į regionus atvyktų įvairūs specialistai ir norėtų ten gyventi ir dirbti? Ar galime užtikrinti tankesnius centrus, kuriuose būtų siūlomos viešosios paslaugos, kaip minėtos švietimo įstaigos ir pan.?“ – svarbius klausimus kelė Vilniaus rajono savivaldybės meras.

Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė akcentavo geros darbo aplinkos ir santykių su vadovais svarbą jauniesiems medikams: „Bendravome su ne viena jaunujų gydytojų asociacija, rezidentų atstovais, klausėme, kas jiems yra svarbu. Daug jų išsakytų dalykų, tokių kaip finansiniai motyvai, būsto politika bei kiti, kolegos jau paminėjo, tačiau vienas svarbiausių vis dėlto buvo geras vidinis organizacinis klimatas. Čia reikėtų išskirti keletą lygmenų. Pirmiausia, yra organizacija ir jos įvaizdis: ar jaunas medikas norės tapatintis su konkrečia organizacija, būti jos dalimi? Tuomet – vadovavimo lygmuo: jauni gydytojai pasidalino lūkesčiais turėti pagarbų santykį su vadovais, galimybes mokytis, įgyti patirties, taip pat – sulaukti pagalbos, kai jos reikia. Tai susiję su vadovų, mentorių kompetencijomis ir praktikomis.“

„Diskutuojame su jaunimu, įvairiomis asociacijomis, domimės užsienio patirimi, atliktais tyrimais – reikšmingiausias motyvas vis dėlto nėra finansinis“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė. Anot jos, darbo aplinka, organizacinė kultūra, kaip asmuo jaučiasi įsidarbinęs įstaigoje, kaip jam pavyksta įsilieti į kolektyvą, socialinę aplinką mieste, ar jis turi veiklos ir panašūs aspektai turi didžiausią reikšmę jauniesiems medikams renkantis darbovietę. „Specialistų pritraukti yra sunku, tačiau dar sunkiau yra juos išlaikyti. Čia ir turėtų būti sutelktas didžiausias dėmesys“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja.

„Norėčiau akcentuoti du dalykus: atyginimas nebėra svarbiausias faktorius. Žmogus renkasi tą darbovietę, kurioje jį laiko žmogumi ir jis gali oriai save realizuoti. Taip yra ne vien medicinos, bet ir kituose sektoriuose. Susidūręs su priešiškumu Lietuvoje, jaunas medikas išvyks ten, kur galės uždirbti daugiau, gyventi oriau ir būti visuomenėje labiau gerbiamas. Įtakos turi ne vien tai, kokia yra sveikatos sistema Lietuvoje, bet ir koks apskritai yra gyvenimas ir kultūra mūsų šalyje“, – kalbėjo VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.

VU Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkas Mantas Jokubaitis padėkojo diskusijos dalyviams už įsigilinimą į rezidentų problemas ir akcentavo dar neaptartą, tačiau jauniesiems medikams ypač aktualų kompetencijų klausimą. „Ar aš sugebėsiu dirbti vienas pats, be kito pagalbos? Šis klausimas susijęs su mentorių poreikiu – tiek universitetinėje bazėje, tiek neuniversitetinėje, juo labiau – regionuose. Mentorius – įstatymiškai įvesta, tačiau įstaigų praktikoje vis dar neturinti savo atitikmens sąvoka. Žinojimas, kad esi komandos dalis, esi gerbiamas, gali pasitarti, turi mentorių ir nebūsi paliktas vienas, nulemia daugiau nei geras atlyginimas“, – teigė Rezidentų tarybos pirmininkas.

Primename, kad diskusija „Žmogiškųjų išteklių politika Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje“ vyko VU Medicinos fakulteto organizuotos Kontaktų mugės metu. Dienos trukmės renginyje visų studijų pakopų ir programų Medicinos fakulteto studentai, rezidentai ir alumnai turėjo galimybę susitikti su potencialiais darbdaviais – atstovais iš daugiau nei 30 žinomiausių Lietuvos valstybinių bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių, tokių kaip VUL Santaros klinikos, VUL Žalgirio klinika, „Affidea Lietuva“, „Antėja“, „InMedica“, Centro poliklinika, „Eurovaistinė“, „Camelia“, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir kt. Kviestiniai VU Medicinos fakulteto Kontaktų mugės dalyviai buvo parengę stendinius ir keliolikos minučių trukmės pranešimus, kuriais supažindino fakulteto bendruomenę su reprezentuojamomis įstaigomis. Gerai žinomų sveikatos įstaigų atstovai taip pat organizavo greituosius darbo pokalbius – penkiaminutes, kurių metu Medicinos fakulteto studentai, gydytojai rezidentai ir alumnai galėjo prisistatyti, užmegzti naudingas pažintis, galinčias praversti norint įsidarbinti.

Diskusijos „Žmogiškųjų išteklių politika Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje“ garso įrašas.