Kontaktų mugė. VU MF archyvo nuotr.

Balandžio 9 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslo centre įvyko konferencija „Ikidiplominių ir podiplominių studijų perspektyvos kintančiame Lietuvos politiniame kontekste“ ir VU Medicinos fakulteto (MF) kartu su Studentų atstovybe organizuota Kontaktų mugė. Šie renginiai aktualizavo svarbią diskusiją tarp mokymo įstaigų, gydymo įstaigų ir politikos atstovų: kokia yra Lietuvos medicinos studijų kryptis ir kaip ji atliepia sveikatos sistemos poreikius bei jaunųjų specialistų rengimą. Visų pakopų ir studijų programų medicinos studentai ir rezidentai turėjo galimybę susitikti su potencialiais darbdaviais, užmegzti reikalingas pažintis, keistis gerąja patirtimi.

Konferencijos dalyvius sveikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė: „Medicinos fakultetas yra mano alma mater, tad būdama čia jaučiu didelį įsipareigojimą. Ši konferencija – didelė paspirtis ir pagalba viešam aptarimui, kaip mums tvarkytis su iššūkiais, su kuriais susiduriame ne mes vieni, tačiau ir visa Europa. Šalys tarpusavyje konkuruoja dėl medicinos specialistų, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą medikų paruošimą, atliepti populiacijos poreikius, nukreipti ir motyvuoti medikus dirbti į regionus, iš diasporos sugrąžinti slaugytojus bei medikus.“

Pasak ministrės, reikalinga išlaikyti visus sveikatos sistemoje dirbančius medikus, gerinti jiems darbo sąlygas ir sudaryti palankią psichikos sveikatai medikų darbo aplinką. Dėl to šio renginio įžvalgas ketinama perkelti į darbinius procesus siekiant spręsti medikų trūkumo klausimą.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. VU MF archyvo nuotr.

Į konferenciją susirinkę dalyviai akcentavo šiandienos politinius ir socialinius pokyčius, įskaitant šiuo metu vykstantį „muitų karą“, kuriuos turi atliepti medicinos studijų programos. Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad nors iššūkiai kiekvienoje kartoje vis kiti, principai medicinoje lieka tie patys: žinios, atsakomybė, empatija. „Studijų inovacijos ir specialistų trūkumas – gyvybiškai svarbios temos Lietuvos sveikatos sistemos plėtrai. Universitetas privalo reaguoti į pokyčius, tad per tyrimus, per partnerystes ir per tokias konferencijas formuojame ateities sprendimus ir galime išgirsti vieni kitus“, – teigė jis.

Rektoriaus mintims antrino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prodekanas prof. Juozas Kupčinskas. Jis pabrėžė didžiulę sėkmę, kad Lietuva yra trečia šalis Europoje, įdiegusi pakopinių kompetencijų modelį, nes jis smarkiai keis rezidentų rengimo procesą.

„Politiniai ciklai lemia, kad į sistemą neišvengiamai ateina nauji žmonės, ir galime džiaugtis, kad universitetai yra ta vieta, kur medicininės edukacijos pagrindai ir sistemos suvokimas išlieka nepriklausomai nuo besikeičiančių politinių aplinkybių“, – sakė prof. J. Kupčinskas.

VU MF prodekanė doc. Laura Nedzinskienė pabrėžė, kad šioje konferencijoje kalbame ne tik apie tai, kaip mokome, bet ir kodėl tai darome, kokią sveikatos priežiūros sistemą norime matyti Lietuvoje po keliasdešimties metų: „Labai svarbu, kokie žmonės ją kurs, kokios bus jų vertybės, požiūris į pacientą, komandą ir visuomenę.“

Konferencijoje pranešimus apie pasaulinę praktiką vystant studijų ir studentų karjeros modelius skaitė ekspertai iš Lenkijos bei Vokietijos. Lodzės universiteto profesorius Januszas Janczukowiczius aptarė tarptautinius medicinos studijų standartus globalių krizių akivaizdoje ir su jais susijusią būtinybę plėsti akiratį. Pasak pranešėjo, nors ir esame varžomi sistemų ir nacionalinių standartų, turime kalbėti apie studijų turinį ir kompetencijų poreikį, o ne metodologiją.

„Mažai vietos lieka mokymo proceso modifikacijoms, o pavienių sprendimų rezultatai paaiškėja tik po kurio laiko“, – teigė pranešėjas. Jo nuomone, reikia atsakyti sau į klausimus: kokia yra mūsų studentų rengimo programų kaina ir kokias vertes ji sukuria? „Ši konferencija yra ne dėl mūsų, ne dėl medikų ir ne dėl sistemų, o visų pirma – dėl pacientų“, – pabrėžė jis.

Renginio akimirka. VU MF archyvo nuotr.

Prof. Harmas Petersas iš Charité – Berlyno medicinos universiteto papasakojo apie būdus įveiklinti būsimuosius gydytojus: skatinti sveikatos priežiūros naujoves suteikiant jiems podiplomines medicinos studijas.

Pasak jo, būtina susieti sistemos pokyčius su ateities gydytojų studijų patyrimu – „mokymosi kelione“: „Sulig sveikatos priežiūros sistemos pokyčiais pacientai tikisi vis daugiau, tačiau podiplominės medicinos studijos turi ne tik vytis pokyčius – jos privalo mus vesti į priekį.“

Konferencijoje taip pat įvyko dvi didelio susidomėjimo sulaukusios diskusijos. Pirmojoje iš jų moderatorė doc. L. Nedzinskienė kvietė dalintis mintimis apie studijų programų iššūkius, kėlė klausimą, kaip kuo geriau ugdyti klinikinį mąstymą bei integruoti tyrimų ir klinikinę praktiką. Diskusijos dalyviai siūlė į studijų programą integruoti taktinę mediciną, lavinti gebėjimus staigiai reaguoti į krizines situacijas, kurti lanksčias programas ir lavinti daugiau kompetencijų kreipiant dėmesį į studentų individualumą, vertinti ir minkštąsias kompetencijas, nebesivadovauti senesnės kartos praktika kaip vienintele ir neginčytina, taip pat – integruoti į mokymo procesą dirbtinį intelektą.

Doc. Laura Nedzinskienė. VU MF archyvo nuotr.

Kitoje diskusijoje prof. Vytautas Kasiulevičius atkreipė dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą. Iš pradžių, remiantis apklausomis apie sveikatos priežiūros specialistų rengimą, pristatyta esama situacija Lietuvoje. Vėliau pateikti dalyvių siūlymai, įvardytos ir jau pradėtos įgyvendinti idėjos: didinti slaugytojų rengimo finansavimą, rezidentūros vietų skaičių, eliminuoti iš sistemos perteklines pacientų konsultacijas, privačiam sektoriui daugiau prisidėti prie specialistų rengimo.

Tuo tarpu viešajame sektoriuje siūlyta aiškiai diferencijuoti, kad trūksta tam tikrų sričių – skubiosios medicinos, vidaus ligų, šeimos medicinos – specialistų, taip pat išsakyta būtinybė rengti išplėstinės praktikos slaugytojus ir technologus. Kalbant apie gydytojų pritraukimą į regionus, akcentuota būtinybė gerinti darbos sąlygas ir įrangą regionuose. Taip pat siūlyta mokyti studentus nuo pat pradžių keisti požiūrį į darbą regione – kad tai ne aukojimasis, o lygiavertiškai geras darbas, kad medicina yra pašaukimas ir specialistai reikalingi ne tik prestižinėse universitetų ligoninėse, bet ir regionuose. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, kurortai yra pakankamai patrauklūs, tad siūlyta reguliuoti algų dydžius skirtingose Lietuvos vietovėse. Diskusijoje kalbėta apie būtinybę ieškoti priemonių finansiškai motyvuoti gydytojus, kurie baigė mokslus savo lėšomis, o ilgalaikėje perspektyvoje – didinti finansavimą sveikatos priežiūros sričiai Europos Sąjungos pavyzdžiu.

Kontaktų mugė. VU MF archyvo nuotr.

Konferencijos metu veikusi Kontaktų mugė subūrė studentus, rezidentus ir potencialius darbdavius. Joje dalyviai stenduose pristatė reprezentuojamas sveikatos priežiūros įstaigas ir organizavo greituosius darbo pokalbius. Studentai turėjo galimybę dalyvauti lektorės Linos Uturytės seminaruose darbo paieškos temomis. Kontaktų mugėje skirtas dėmesys medicinos rezidentūros sistemos pokyčiams, organizuotos dirbtuvės apie patikimos profesinės veiklos (EPA) įgyvendinimą, klinikinių mokytojų vaidmenį ir rezidentūros praktikos tobulinimą.