VU Medicinos fakulteto studentės įvertintos Tarptautiniame Liublino medicinos kongrese

2020 m. lapkričio 26–28 d. Liubline vykusiame jau septintajame Tarptautiniame Liublino medicinos kongrese trijų Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto studenčių moksliniai darbai laimėjo pirmąsias vietas. Lietuvės studentės Patricija Šimkūnaitė, Karolina Žvinytė ir Monika Vitkauskaitė savo darbus pristatė Pediatrijos ir neonatologijos bei Infekcinių ligų sesijose. Iš viso kongrese buvo pristatyta 280 pranešimų, kuriuos pateikė medicinos studentai iš Lenkijos, Vengrijos, Latvijos, Indijos, Bosnijos ir Hercogovinos bei kitų Europos valstybių.

P. Šimkūnaitė ir K. Žvinytė kongrese pristatė savo darbą „Vaikų, gimusių iki 30 nėštumo savaitės, raida ir sveikata 6 metų amžiuje“ (angl. „The Development and Health of Premature Infants Born Before the 30th Pregnancy Week at the Age of Six“), kuriam vadovavo dr. Ramunė Vankevičienė. Šiame darbe VU studentės gilinosi į neišnešiotų naujagimių vėlesnę raidą.

„Lietuvoje dauguma neišnešiotų naujagimių išgyvena, tačiau patiria daug sudėtingų būklių, turinčių įtakos jų tolesniam vystymuisi ir sveikatai. Susiduriama su informacijos apie neišnešiotų naujagimių sveikatą vėlesniu vaikystės periodu trūkumu. Neišnešiotumas didina riziką turėti motorikos, mąstymo, regos, klausos, kalbos raidos sutrikimų atokiuoju periodu“, – sako darbo bendraautorė K. Žvinytė.

Studentės susisiekė su šešiamečių tėvais ir, atsižvelgdamos į gimimo laiką bei būklės po gimimo sunkumą, tyrė sąsajas vaikų augimo laikotarpiu. „Tyrimo metu nustatyta, kad šiems vaikams dažniau pasireiškia kognityviniai bei elgesio sutrikimai. Rezultatai patvirtino, kad sveikatos būklė atokiuoju periodu priklausė nuo naujagimio būklės po gimimo sunkumo bei gestacinio amžiaus – anksčiau gimusiems nustatyta daugiau sveikatos sutrikimų vėlesniame amžiuje. Neišnešiotukams svarbu taikyti visapusišką priežiūrą, skirti daugiau sveikatos priežiūros specialistų, artimųjų, pedagogų dėmesio, laiku pastebėti ir įvertinti bei palengvinti neišnešiotumo nulemtas komplikacijas. Reikia stebėti ir maksimaliai mažinti jų įtaką kasdieniam funkcionavimui bei gyvenimo kokybei“, – teigia P. Šimkūnaitė.

Infekcinių ligų sesijoje buvo pristatytas ir M. Vitkauskaitės bei K. Žvinytės darbas „Pandeminio A(H1N1)2009pdm, post-pandeminio A(H1N1)v ir sezoninio gripo sukeltos neurologinės komplikacijos“ (angl. „Neurological Complications of Pandemic A(H1N1)2009pdm, Postpandemic A(H1N1)v, and Seasonal Influenza A“), kurio vadovė – doc. dr. Daiva Radzišauskienė. Tyrimo metu atskleista, kad gripo sukeltos neurologinės komplikacijos pasireiškia itin retai – iki 0,21/1 000 000 atvejų per metus, tačiau yra itin svarbios, kadangi gali sukelti komą ar netgi būti paciento mirties priežastimi.

Anot darbą atlikusių studenčių, daugiausia atvejų buvo nustatyta tarp pandeminiu gripu sirgusių pacientų: „Mūsų darbo tikslas buvo aprašyti gripu sirgusių pacientų neurologinių komplikacijų išraiškas bei išeitis. Dažniausiai pastebėta komplikacija – encefalopatija, pasireikšdavusi pirmą savaitę nuo susirgimo pradžios ir dažniausiai jauniems pacientams – 18–27 metų amžiaus.“

Pasak M. Vitkauskaitės, dauguma pacientų buvo gydyti intensyvios terapijos skyriuje, po gydymo vienas pacientas išrašytas esant sunkiam, du pacientai – esant vidutinio sunkumo, trys – esant lengvam neįgalumui. Anot būsimųjų gydytojų, svarbu paminėti ir tai, kad nė vienas iš šių pacientų nebuvo pasiskiepijęs gripo vakcina. „Šis tyrimas parodė, kad kiekvienas pacientas, kuriam pasireiškia nepaaiškinami neurologiniai simptomai, turėtų būti tiriamas dėl galimos gripo infekcijos epidemijų ir pandemijų metu“, – atlikto tyrimo rezultatus apibendrina darbo bendraautorė K. Žvinytė.