Rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Medicinos mokslo centre susitiko mikobakteriologijos ekspertai ir gydytojai – surengti tarptautiniai Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos Mikobakterijų tyrimų grupės (ESCMID-ESCMYG) mokymai „Optimising Management of Tuberculosis and Mycobacterial Infections with Genomic Approaches“, skirti ekspertams ir gydytojams, dirbantiems tuberkuliozės ir ne tuberkuliozės mikobakterijų sukeliamų infekcijų srityse. Renginį koordinavo prof. Daniela Maria Cirillo iš San Rafaelės mokslų instituto (Italija) ir dr. Lorenzo Guglielmetti iš Sorbonos universiteto (Prancūzija).
Atidarant tris dienas trukusius mokymus vienas iš pagrindinių renginio organizatorių – dr. L. Guglielmetti, Sorbonos universiteto Nacionalinio referentinio mikobakterijų centro atstovas, teigė, kad genomikos tyrimų rezultatais paremta tuberkuliozės ir kitų mikobakterinių infekcijų diagnostika ir gydymas – labai sudėtinga tema.
„Tai – nepatogi ir net gąsdinanti tema tiek mikrobiologams, tiek klinicistams, nes tam tikru atžvilgiu turime išeiti iš savo komforto zonos. Kai kalbu apie genominių tuberkuliozės tyrimų rezultatus ir prie kokių išvadų jie veda, visuomet jaučiu atsakomybę ir spaudimą, tačiau šiandien labai svarbu, kad mes visi apie tai diskutuotume ir keltume klausimus. Sėkmingas daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės gydymas šiuo metu, neturint priemonių, tėra prieinamas trečdaliui pacientų pasaulyje, taigi mes esame beveik pakeliui į ikiantibiotikų erą“, – susirūpinęs kalbėjo dr. L. Guglielmetti.
Mokymų programoje pranešimus skaitė žinomi mikobakteriologijos ekspertai iš Italijos, Danijos, Prancūzijos, Kroatijos, Latvijos bei Portugalijos. VU MF doktorantės Laima Vasiliauskaitė ir Rūta Mereškevičienė, rengiančios disertacijas tuberkuliozės temomis, taip pat skaitė pranešimus ir moderavo klinikinių atvejų aptarimus.
Viena iš pranešėjų, Latvijos pulmonologė ir TBnet konsorciumo pirmininkė dr. Liga Kuksa kėlė klausimą, ko reikia sėkmingam paciento gydymui. „Vaistai mūsų kišenėse savaime nėra „auksiniai šoviniai“, kurie išgelbės ligonius. Tačiau būtina spręsti vaistų paskirstymo netolygumo problemą ir koordinuoti jų dozavimą. Be to, privalome vykdyti kasmėnesinę paciento gydymo efektyvumo stebėseną, nors ir neturime apibrėžtų gairių ar rekomendacijų, kuriomis galėtume vadovautis. Praktikoje, bent jau Latvijoje, mes bandome tokias gaires parengti patys ir jomis remdamiesi stebėti ligonių gijimo dinamiką, įtraukdami genominius tyrimus ir visas reikiamas priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, vaistų šalutinio poveikio stebėsena. Tam naudojame kelis labai paprastus metodus, kuriais pavyksta anksti pamatyti neigiamus pokyčius paciento gydymo metu, pavyzdžiui, ankstyvą polineuropatiją, pasitelkdami spalvų matymo testą, regėjimo testą, paprastą periferinės neurosistemos patikrą kamertonu“, – dalinosi patirtimi gydytoja.
Prof. D. M. Cirillo, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertė, dirbanti įvairiose tuberkuliozės darbo grupėse, vaizdžiai palygino naujų tuberkuliozės diagnostikos metodų kūrimą su vėžliu, kuris atsiduria nelygiose varžybose su zuikiu – vaistus nuo tuberkuliozės kuriančiomis farmacijos kompanijomis. Bendradarbiavimo modelių kūrimas, anot profesorės, yra esminė sąlyga diagnostikos metodus ir reagentus kuriančioms kompanijoms neatsilikti nuo naujų vaistų atsiradimo rinkoje.
Renginio akimirka. MF archyvo nuotr.
Mokymų metu tarp dalyvių vyko aktyvios diskusijos apie genominių duomenų interpretavimo subtilybes parenkant optimalų diagnostinį algoritmą, gydant daugeliui vaistų atsparią tuberkuliozę ir užtikrinant mikobakterijų sukeliamų infekcijų kontrolę klinicisto ir medicinos biologo požiūriu. Be to, organizuoti ir pažintiniai vizitai į VUL Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Infekcinių ligų ir tuberkuliozės laboratoriją bei Pulmonologijos ir alergologijos centro Vaistams atsparios tuberkuliozės skyrių.
Tokiems mokymams surengti prireikė didelio mokslinių organizacijų – ESCMID, ESCMID-ESMYG, Europos mikobakteriologų draugijos, Italijos klinikinės mikrobiologijos draugijos, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos, ADVANCE-TB COST ACTION – įsitraukimo. Idėja surengti mokymus ir suburti tarptautinę bendruomenę Vilniuje kilo VU MF Biomedicinos mokslų instituto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros doktorantei L. Vasiliauskaitei dalyvaujant doktorantūros stažuotėse užsienyje, Milane, San Rafaelės mokslo institute. Čia prasidėjo jos pažintis su tuberkuliozės sukėlėjo genomine duomenų analize.
„Šie mokymai Lietuvai – ypač svarbūs, nes kol kas neturime pakankamai specialistų, kurie kvalifikuotai interpretuotų genominių duomenų rezultatus ir taikytų juos praktikoje. Be to, šalyje naudojamų klasikinių diagnostikos metodų trūkumas iš dalies prisideda prie to, kad kai kurie pacientai patiria gydymo nesėkmę ar pakartotinai suserga tuberkulioze dėl ligos atkryčio, jei nėra žinomas tikslus atsparumas vaistams. Todėl šie daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės genotipai išplinta Lietuvoje ir už šalies ribų. Tuberkuliozės genominė epidemiologija Lietuvoje nėra įmanoma, nes sukėlėjo viso genomo sekoskaita – vienintelis būdas patikimai atlikti epidemiologinį protrūkio tyrimą ir išaiškinti kontaktus, taip užkertant kelią infekcijai plisti toliau – nėra atliekama“, – pasakojo ji.
Doktorantė L. Vasiliauskaitė, viena iš pagrindinių renginio iniciatorių ir organizatorių, šiuo metu rengia disertaciją Lietuvoje paplitusių Mycobacterium tuberculosis genotipų viso genomo sekoskaitos tema. Lietuva yra antra Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje pagal sergamumą šia liga. Nepaisant to, tuberkuliozės viso genomo ar taikinių sekoskaita Lietuvoje nėra atliekama nei diagnostiniais, nei genominės epidemiologijos tikslais. Tuo tarpu dauguma ES šalių naujos kartos sekoskaitą sistemingai taiko jau ne vienerius metus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!