Vilniaus universitete (VU) šiemet paskutinį, 6-ąjį medicinos studijų kursą baigusi Monika Vitkauskaitė šiais mokslo metais ypač pasižymėjo savo moksline veikla, kuri ne tik Studentų mokslinės veiklos tinklo (SMVT), bet ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) Gyvybės mokslų inovacijų ekspertų buvo pripažinta viena reikšmingiausių. Būsimoji specialistė pasakoja apie studijas, įvertinimą ir planus ateičiai.

M. Vitkauskaitė pasakoja, kad studijų metu siekė išmokti kuo daugiau, o tai daryti skatino ir atsidavę dėstytojai: „Per šešerius metus norėjau pasisemti kuo daugiau žinių ir įgyti kiek įmanoma daugiau praktinių įgūdžių. O šių tikslų siekti padėjo ir stipriausią įspūdį paliko tie dėstytojai ir gydytojai, kurie yra ,,įsimylėję“ savo sritį ir stengiasi ja sužavėti studentus“, – pasakoja būsima specialistė.

Mokslinė veikla M. Vitkauskaitei buvo nesvetima jau nuo mokyklos laikų. Kelerius metus ji dalyvaudavo ES Jaunųjų mokslininkų konkursuose ir nacionaliniame etape yra laimėjusi III vietą. „Universitete į SMVT veiklą įsiliejau trečiaisiais studijų metais – buvo smalsu, norėjosi sužinoti kažką daugiau ir plačiau, nei studijuojami dalykai ir temos, todėl užsirašiau į SMVT mikrobiologijos būrelį“, – prisimena Monika.

Būsimosios mokslininkės teigimu, jos tezės ,,Chemokinų ir transplantato histologinių pokyčių ryšys“, kurias atrinko MITA atstovai, buvo viena iš siūlomų temų Nefrologijos būrelyje. „Kadangi man ji pasirodė labai įdomi, nusprendžiau imtis šio tyrimo“, – teigia ji.

Pristatydama savo šių metų mokslinio darbo esmę, Monika, pabrėžia, kad inkstų transplantacijos atliekamos kasmet, o imuninis transplantato atmetimas, virusinė infekcija bei neuždegiminiai procesai kelia grėsmę transplantato išgyvenamumui. Todėl recipientai yra nuolat stebimi.

„Jautriausias ir specifiškiausias alotransplantato patologijos diagnostikos metodas – inksto biopsija. Tačiau šis tyrimas invazinis, o serumo kreatininas, nors ir plačiai naudojamas, yra nespecifiškas ir gana vėlyvas atmetimo markeris. Todėl reikia neinvazinio, jautraus ir specifinio stebėjimo metodo. Gavome išties įdomius rezultatus, kurių esmė – žymenys leidžia statistiškai reikšmingai atskirti normalios histologijos ir patologinių pokyčių atvejus bei yra tikslesni nei kreatinino koncentracijos pokytis“, – pasakoja mergina.

Ką tik į VU MF nefrologijos rezidentūrą įstojusi ir tolesnį savo gyvenimą skirti medicinos mokslui pasiryžusi būsima specialistė mano, kad tikrasis mokslininkas – pirmiausiai smalsus, plačių pažiūrų, užsispyręs, turintis kritinį mąstymą ir, žinoma, kūrybiškas.

„Ir pati siekiu būti tokia. Į savo gyvenimo įvykius stengiuosi žiūrėti, vadovaudamasi mėgstama žinomo rašytojo E. M. Remarko išmintimi: Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties. O visiems, kas dar tik svarsto galimybę įsijungti į mokslinę veiklą, linkiu nebijoti siekti savo svajonės, aktyviai užsiimti moksline veikla ir nenuleisti rankų mokslo stebuklus verčiant realybe. O nesėkmės atveju nenustoti bandyti iš naujo“, – linki M. Vitkauskaitė.