Šiandien Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.

Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius teigė, kad jau iškelti ir nufotografuoti 12 karstų. Jis mano, kad kriptoje gali būti apie šimto žmonių palaikai.

„Rūsyje jie laidoti ir sumesti įvairiais laikotarpiais. Dalis jų galbūt net atnešti iš kitų rūsių, spėju, gal ne taip jau ir seniai. 1969 m. bažnyčia atiteko Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Viename iš karstų aptikome to meto laikraščio skiaučių“, – pasakojo profesorius.

Anot jo, nutarus sutvarkyti pastatą, Kultūros paveldo departamento  ir Švč. Trejybės bažnyčios atstovai kreipėsi į VU specialistus, vildamiesi, kad jie identifikuos palaidotus asmenis. Vėliau tikimasi žmones perlaidoti.

„Paaiškėjo, kad būta vandalizmo atvejų. Palaikų perlaidojimas padės juos iki galo apsaugoti ir mes iš tikrųjų galėsime pasakyti „Ilsėkitės ramybėje“, – kalbėjo VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.

Istorijos fakulteto doktorantas Martynas Jakulis, ištyręs apie 630 XVII–XVIII a. vilniečių testamentų, aiškinosi, kas galėjo būti palaidoti kriptoje. „Pavyko nustatyti keletą žmonių, kurie savo paskutinės valios vykdytojus įpareigojo juos palaidoti Švč. Trejybės bažnyčioje. Iš šaltinių taip pat matyti, kad tų kriptų galėjo būti ne viena“, – sakė jis. Tikėtina, kad atrasti palaikai priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams, bazilijonų ordino nariams.

Anot M. Jakulio, iš testamentų ir šaltinių paaiškėjo, kad bažnyčia buvo svarbi ne tik unitams, bet ir katalikams bei stačiatikiams, kurie, tikėdamiesi užtarimo po mirties, remdavo vienuolius ir jų globojamus varguolius.

Už antropologinius tyrimus atsakingos dokt. Justinos Kozakaitės teigimu, pirmieji duomenys sutampa su istorinės medžiagos tyrimų rezultatais. Visi jau ištirtuose karstuose palaidoti asmenys yra vyrai, sulaukę garbingo – 50 metų – amžiaus. Du vyrai mirė jauni – 25–26 metų.

„Įdomu tai, kad aptikta mumifikuotų palaikų. Iš dešimties kol kas tokių yra du. Įtariame, kad viena mumija dėl susiklosčiusių sąlygų mumifikuota natūraliai. Valant kitos pilvo sritį atsidengė ertmė ir iš jos pabiro pjuvenos. Tai gali būti balzamavimo ženklas. Nuotraukas siųsime kolegoms iš kitų šalių. Prašysime, kad ir jie pasidalytų savo įžvalgomis“, –  žadėjo jaunoji mokslininkė.

Švč. Trejybės bažnyčia – unikalus sakralinis, istorinis ir architektūros paminklas. Šios vietos istorija susipynusi su Trijų Vilniaus kankinių (šv. Antano, Jono ir Eustachijaus), šventojo kankinio Makarijaus, šv. Juozapato gyvenimais ir atminimu. Tai, ko gero, daugiausia šventųjų menanti vieta Lietuvoje. Dabartinė mūrinė bažnyčia funduota 1514 m. kaip padėka už pergalę prieš Maskvą Oršos mūšyje (2014 m. minėtas bažnyčios 500 metų jubiliejus). XVII a. greta bažnyčios besikūręs bazilijonų vienuolynas tapo įtakingu katalikų ir stačiatikių unijos idėjos sklaidos centu.