Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai vis aktyviau bendradarbiauja su Lietuvos savivaldybėmis. Konkrečiai vietovei pritaikyti daržus niokojančių šliužų naikinimo sprendimai, kibernetinio saugumo vertinimas, seminarai apie mokinių ir skirtingų amžiaus grupių sveikatinimą ir fizinį aktyvumą ar psichologinės gyventojų sveikatos vertinimas – tai tik keletas universiteto ir savivaldybių bendradarbiavimo sričių.

Apie projektus vykdytus kartu su savivaldos institucijomis, pagrindinius iššūkius ir tokio bendradarbiavimo vertę, pasakoja Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys, Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto jaunesnysis laborantas Mantas Adomaitis ir Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto tyrėjas prof. dr. Arūnas Emeljanovas.

Lietuvos viešojo sektoriaus kibernetinis raštingumas neatsilieka nuo pasaulio tendencijų

Doc. dr. K. Driaunys kartu su kolegomis vertino dviejų savivaldybių pasiruošimą kibernetinėms atakoms. Surinkę informaciją apie instituciją, mokslininkai parengė kibernetinės atakos scenarijų ir siuntė sukčiavimo laiškus savivaldybių darbuotojams. Pirmiausia buvo tikrinama, kaip veikia savivaldybių el. pašto sistemos ir kokia laiškų dalis pasiekia darbuotojus. Tuomet žiūrima, kiek darbuotojų paspaudė suklastotą nuorodą ir kiek iš jų atidavė duomenis.

Kęstutis Driaunys. R. Ščerbausko nuotr.

„Aptariant rezultatus verta pažymėti, kad tendencijos Lietuvos viešajame sektoriuje tokios pačios kaip ir visame pasaulyje – apie 25 proc. žmonių pasiduoda tokioms sukčiavimo atakoms. Organizuojant saugumo sistemų darbus ir procesus įstaigose, rezultatai labai priklauso nuo vadovų, o pirmiausia nuo informacinių technologijų skyriaus vadovo. Ne mažiau svarbus ir administracijos direktoriaus požiūris, kuris atspindi, kiek dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui institucijoje“, − pasakoja doc. dr. K. Driaunys.

Paklaustas, kokią naudą mato bendradarbiaudamas su savivaldybe, mokslininkas įvardijo du pagrindinius aspektus: siekį taikyti turimas žinias realiuose eksperimentuose ir norą šviesti žmones kibernetinio saugumo klausimais.

„Paskaitų metu su studentais diskutuojame apie kibernetines atakas, modeliuojame scenarijus, mokomės juos atpažinti ir apsaugoti informaciją. Visa tai galime išbandyti praktiškai ir tobulinti savo žinias. Vėliau šios žinios virsta ekspertine patirtimi ir patarimais mūsų konsultuojamoms įmonėms. Antras aspektas – noras parodyti žmonėms, kad kibernetinis saugumas yra svarbi sritis, kuriai reikia skirti dėmesio, laiko ir noro. Dažnai žmonėms atrodo, kad kursai, padedantys gilinti kibernetinio saugumo žinias, nėra aktualūs. Tad kibernetinių atakų simuliacijos yra gera priemonė, kuri padeda darbuotojams įvertinti savo žinių stygių ir pakelti motyvaciją dalyvauti mokymuose“, – pasakoja dekanas.

Savivaldybės užsakymas – galimybė įveiklinti teorines žinias

Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto jaunesnysis laborantas M. Adomaitis su kolegomis pateikė rekomendacijas, kaip kovoti su daugelio Lietuvos rajonų daržų lysves niokojančiais šliužais. Tačiau Raseinių rajono savivaldybė kreipėsi į mokslininkus prašydama parengti detalų, tik jų vietovei pritaikytą šliužų naikinimo planą. Nuvykę į šią savivaldybę, mokslininkai keletą dienų vertino esamą situaciją.

„Apžiūrėję vietą, galėjome pasiūlyti ne bendrus, bet specialiai pritaikytus sprendimus, kaip naudotis mūsų pateiktais metodais. Mums buvo svarbu ne tik šliužų kiekis, bet ir tikslios jų buveinės, žmonių indėlis į naikinimą ir kiti aspektai. Dabar šį detalų planą savivaldybė jau gali taikyti“, − džiaugėsi M. Adomaitis.

Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto jaunesnysis laborantas Mantas Adomaitis.

Mokslininkas teigia, kad šis bendradarbiavimas jam leido įveiklinti studijų metu sukauptas žinias.

„Šio detalaus plano parengimas tapo praktiniu mano iki tol turėtų teorinių žinių pritaikymu. Tyrinėju šiuos šliužus nuo 2013 m., domiuosi jų biologija, paplitimu. Nuolat eksperimentuoju ir taikau skirtingus metodus jiems naikinti. Tad Raseinių rajono savivaldybei paprašius parengti planą, kaip sumažinti šliužų populiaciją, tikrai susidomėjau“, − pasakoja mokslininkas.

Siekiama pritaikyti žinias neakademinėje aplinkoje

Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto tyrėjas prof. A. Emeljanovas su kolegomis veda seminarus savivaldybių visuomenės sveikatos specialistams apie mokinių ir skirtingų amžiaus grupių sveikatinimą ir fizinį aktyvumą. O kilus pandemijai mokslininkai atliko mokslinį tyrimą, susijusį su gyventojų psichologine sveikata.

„Praėjusių metų pirmąjį pusmetį atlikome tyrimą ir apklausėme daugiau nei 1100 Kauno rajono gyventojų. Norėjome įvertinti su infekcijų prevencija susijusį šios savivaldybės gyventojų elgesį ir jo sąsajas su sociodemografiniais, psichosocialiniais ir kitais su sveikata susijusio elgesio veiksniais. Rezultatai buvo gana logiški pandemijos kontekste, tačiau labiausiai mums kėlė nerimą tai, kad pandemijos laikotarpiu (2021 m. žiemą–pavasarį) daugiau nei trečdalis Kauno rajono gyventojų patyrė aukštą psichologinį distresą“, − rezultatais dalijasi mokslininkas.

Paklaustas, kodėl pasirinko bendradarbiauti su savivaldybėmis, mokslininkas išskyrė norą išmokti ir sužinoti ką nors naujo ir pabrėžė trečiąją universitetų misiją – atvirumą visuomenei ir valstybei.

„Iš kiekvienos situacijos ir kiekvieno susitikimo gali ko nors naujo išmokti ir sužinoti, o tai gali paskatinti tam tikrų naujų mokslinių klausimų atsiradimą. Na, o kalbant apie bendradarbiavimą su savivaldybėmis, tai čia atsiranda puiki galimybė įgyvendinti trečiąją universitetų misiją, kuri ir yra siejama su čia kuriamų mokslo žinių panaudojimu neakademinėje aplinkoje“, − dėsto mokslininkas.

Pagrindiniai iššūkiai – biurokratija ir lėšų stygius

Bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis yra kiek kitoks nei su verslu. Mokslininkai pastebi, jog verslo įmonės turi apibrėžtus, apčiuopiamus ir konkrečius tikslus, tad tai šiek tiek palengvina darbą.

„Verslas jam aktualius klausimus sprendžia užsakydamas mokslinį tyrimą ar kurdamas savo produktus kreipiasi į mus su konkrečia užduotimi. Valstybinis sektorius, mano manymu, neturi tokių tikslių ir griežtų reikalavimų, todėl kartais bendradarbiavimas tampa ilgesnis. Kita vertus, šis sektorius labiau atsakingas už visuomenės gerovę, pagalbą, paramą gyventojams. Mus, mokslininkus, džiugina bet kokia iniciatyva, kai savo moksliniais tyrimais, kompetencija, įdirbiu ir įžvalgomis galime prisidėti prie verslo sėkmės ar prie visuomenės gerovės“, – sako prof. A. Emeljanovas.

Mokslininkų norą kurti visuomenei prieinamus sprendimus kiek apsunkina biurokratija ir darbuotojų abejingumas, su kuriais tenka susidurti.

„Bendradarbiaujant su valstybiniu sektoriumi, labai daug laiko atima ataskaitų, planų ir dokumentų rengimas pagal atitinkamus teisės aktus. Kartais vykdomi moksliniai tyrimai trunka trumpiau nei visas administracinis darbas“, – teigia M. Adomaitis.

Jam antrina ir prof. A. Emeljanovas. Jis sako, kad, nepaisant savivaldos institucijose dirbančių smalsių, inovatyvių ir kompetentingų darbuotojų, vis dar susiduriama su dalies darbuotojų nenoru įsitraukti į šią veiklą.

„Darbas su žmonėmis visose srityse nėra lengvas. Tad ir dirbant su savivaldos įstaigomis kartais susiduriame su darbuotojų abejingumu, dėl to stringa procesai ir problemos sprendžiamos lėtai“, − tvirtina mokslininkas.

Kaip vieną pagrindinių bendradarbiavimo tarp savivaldybių ir mokslo įstaigų iššūkių mokslininkai įvardija lėšų trūkumą.

„Tikriausiai nieko nesustebinsiu pasakydamas, kad dažnai tokiems tyrimams trūksta lėšų. Organizacijos vengia skirti pinigų iš savo biudžeto ir į kibernetinį saugumą dažnai žiūri gana atmestinai, o daugiau dėmesio pradedama skirti tada, kai susiduriama su rimtesniais incidentais“, – teigia doc. dr. K. Driaunys.

M. Adomaitis sako, kad mokslininkui smalsumas dažnai yra svarbesnis nei finansinis atlygis, tad dalį tyrimų jis sutinka atlikti kone savanoriškai.

„Mes suprantame, kad valstybės įmonės ar įstaigos tikrai neturi tokio biudžeto moksliniams tyrimams kaip verslas. Tad rengdami šliužų naikinimo planą prašėme finansavimo tik pačioms būtiniausioms išlaidoms. Tai buvo daugiau savanoriškas darbas, kuriuo norėjome daryti gera visuomenei.“

Bendrų tikslų suradimas – raktas į sėkmingą mokslo ir savivaldos bendradarbiavimą

Remdamiesi sėkmingo bendradarbiavimo su savivaldybėmis patirtimi, mokslininkai pateikė įžvalgas, kaip tokį bendradarbiavimą būtų galima paskatinti. Kaip pagrindinį veiksnį jie įvardijo bendrų tikslų identifikavimą.

„Pirmiausia bendradarbiavimas prasideda nuo bendrų tikslų iškėlimo. Juos suradus, daug lengviau surasti ir lėšų bei noro tikslus įgyvendinti. Bendradarbiavimas nesėkmingas būna tuomet, kai viena pusė laimi, o kita negauna nieko, bet moka už paslaugą. Tad svarbu, kad abi pusės suprastų mokslinių tyrimų ir žinių vertę, matytų naudą ir bendrą tikslą“, − teigia doc. dr. K. Driaunys.

Prof. A. Emeljanovas taip pat pabrėžia bendrų tikslų svarbą ir tinkamą komunikaciją tarp savivaldybių ir mokslo įstaigų.

Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto tyrėjas prof. dr. Arūnas Emeljanovas.

„Abiejose pusėse turi būti ne tik bendras interesas, bet ir konkretus, kompetentingas asmuo, kuris tarpininkautų tarp institucijų. Jo darbas būtų ne tik generuoti idėjas ar tvarkyti administracinius bei teisinius reikalus, bet ir sukviesti abiejų pusių interesantus prie vieno stalo“, − sako prof. A. Emeljanovas.

M. Adomaičio teigimu, nepaisant laiko, skirto administraciniams darbams ir pačiam taikomajam tyrimui, šis bendradarbiavimas nėra rodiklis atliekant mokslininkų vertinimą padaliniuose.

„Mūsų mokslinė veikla padaliniuose vertinama pagal publikacijų skaičių, o savivaldybei atliktas mokslinis tyrimas buvo daugiau praktinis žinių pritaikymas ir jo pagrindu bus tikrai sudėtinga parengti publikaciją. Tad savivaldybei skirtas laikas tam tikru atžvilgiu buvo atimtas iš mokslinių tyrimų vykdymo. Tikrai džiaugiamės, kad galime daryti gera visuomenei, bet mokslininkus dar labiau paskatintų, jei šie rezultatai būtų įvertinti ir akademinėje aplinkoje“, – teigia M. Adomaitis.

Mokslininkai džiaugiasi vis aktyvėjančiu bendradarbiavimu tarp mokslo ir studijų institucijų ir savivaldybių, tačiau šis bendradarbiavimas dar labai fragmentiškas ir, palyginti su kitomis šalimis, gana mažas.

„Esame atviri įvairioms idėjoms ir bendradarbiavimo formoms. Galima sakyti, kad ryšiai tarp mokslo ir studijų institucijų ir savivaldybių stiprėja, tačiau Lietuvos visuomenė laimėtų daugiau, jei tie ryšiai būtų kur kas stipresni“, − pabrėžia prof. A. Emeljanovas.