Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Valentinos Dagienės ir dr. Eglės Jasutės, gegužės 4–7 d. rengia 5-ąjį Europos 7-osios bendrosios programos projekto „Matematika ir gamtos mokslai gyvenimui“ (Mathematics and Science for life – Mascil), vienijančio 18 partnerių iš 13 šalių, suvažiavimą. Jame dalyvauja per 60 matematikos ir gamtos mokslų ugdymo ekspertų, el. mokymo ir edukacinių technologijų specialistų.

Šiandien ekspertai matematikos ir gamtos mokslų ugdymo problemas aptars Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur vyks diskusija su Ugdymo plėtotės centro specialistais, bus deramasi dėl pedagogų kompetencijų gerinimo numatant konkrečias priemones ir dalyvaujant projekto tąsoje.

Jei norime turėti kūrybiškų, mąstančių studentų, turime talkinti mokykloms, uoliai bendradarbiauti su mokytojais, dalytis patirtimi, padėti spręsti problemas. Kyla klausimas, ką ir kaip reikėtų keisti, kad mokymas taptų patrauklus ir efektyvus. Ypač reikėtų keisti matematikos ir gamtos mokslų mokymo kultūrą, skatinti mokytojus naudoti aktyvius, į mokinį nukreiptus inovatyvius mokymo metodus. Vienas svarbiausių – tyrinėjimais grįstas mokymasis.

„Mascil“ projekto partnerių suvažiavimo metu vyksta Europos mokytojų profesinio tobulinimo tinklo, kurį subūrė šis projektas ir kuris šiuo metu apima 14 institucijų įvairiose šalyse, atstovų susitikimas. Daugiausia dėmesio kreipiama mokytojų profesiniam tobulinimui, ypač konkrečių, efektyvių veiklų skatinimui ir jų tvarumui, mokytojų, mokymo administracijos ir mokslininkų bendradarbiavimui. Tyrinėjimais grįstas mokymasis turėtų atverti naujų galimybių ir STEM (Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokyklų kūrimuisi Lietuvoje, o tai itin skatina Švietimo ir mokslo ministerija. Galbūt tai būtų vienas geresnių būdų Lietuvos jaunimui prasiveržti į naujųjų, išmaniųjų technologijų kūrėjų gretas.