Šių metų pradžioje pradėjęs plisti koronavirusas privertė Vyriausybę imtis griežtų prevencinių priemonių, susijusių su žmonių judėjimo laisvės varžymu, atskirų ūkinių veiklų uždraudimu, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Dėl šios priežasties nukentėjo verslo sektorius, dalis darbuotojų negavo darbo užmokesčio ar neteko darbų. Apribojimai, didėjanti finansinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl ateities neabejotinai daro didelę įtaką visuomenės emocinei sveikatai ir psichologinei būsenai. Todėl Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti padėtį, susijusią su psichologinės paramos visuomenei teikimu pandemijos metu.

Psichologinės pagalbos poreikis išaugo

Tyrimo metu pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti psichologų nuostatas dėl žmonių psichinio funkcionavimo pokyčių pandemijos metu, t.y. kokią įtaką pandemija turi žmonių psichikos sveikatai. 240 psichologų, teikiančių psichologines paslaugas Lietuvoje, buvo prašoma atsakyti į klausimą „Ar baimė susirgti, netekti darbo ar pajamų, su karantinu susiję kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos apribojimai sukelia psichikos sveikatos nuokrypių?“. Respondentams buvo pateikti 7 atsakymo variantai, o galimus pokyčius pandemijos situacijoje psichologai vertino 6 balų skalėje.

Didžioji dalis apklaustų psichologų teigia, kad žmonės pandemijos metu dažniausiai patiria nerimą ir stresą, tačiau šios emocijos, atsižvelgiant į pandemijos metu taikomus asmens laisvės suvaržymus ir neapibrėžtumą dėl ateities, yra natūralios. Tuo tarpu silpniausiai COVID-19 pandemijos paveiktas, pasak specialistų, yra nuobodulys.

Mokslininkai taip pat analizavo psichologinių paslaugų poreikį visuomenėje pandemijos metu, jų prieinamumą ekstremaliomis sąlygomis, psichologų atlyginimus ir jų teikiamų paslaugų įkainius. Dauguma specialistų nurodė, kad prasidėjus pandemijai psichologinių paslaugų poreikis visuomenėje smarkiai padidėjo. Dėl emocinės ir psichologinės įtampos pagalbos kreipiamasi vis dažniau.

Psichologai išskyrė atskiras žmonių kategorijas, kurioms, jų manymu, psichologinė pagalba pandemijos metu yra reikalingiausia. Tai senyvo amžiaus žmonės, valstybės tarnautojai, vienišiai, bedarbiai, žmonės, turintys psichikos ar emocinių sutrikimų, sergantys COVID-19. Anot specialistų, psichologinė pagalba pandemijos metu taip pat reikalinga medikams, pedagogams ir policijos darbuotojams.

Specialistams trūksta paramos

Dar vienas aktualus klausimas – psichologinių paslaugų prieinamumas pandemijos metu. Dauguma psichologų nurodė, kad visuomenei šios paslaugos yra pakankamai prieinamos, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis prieinamumas turėtų būti didinamas, optimaliai organizuojamas plėtojant psichologinių paslaugų tinklą.

Kaip svarbų aspektą specialistai išskiria ir didesnės valstybės paramos psichologinių paslaugų teikimui poreikį. Tokia parama leistų pasiekti didesnę visuomenės dalį, sumažinti tvyrančią įtampą ir stresą pandemijos metu. Psichologai pažymėjo, kad jų paslaugų prieinamumui trūksta patalpų, kuriose galėtų būti teikiamos konsultacijos, taip pat pasigedo didesnio visuomenės švietimo ir informavimo apie galimybę kiekvienam žmogui gauti psichologinę pagalbą pandemijos metu.

Kaip didelius trūkumus Lietuvos psichologai išskyrė šalyje egzistuojančias diskriminacines nuostatas – edukacinės psichologijos specialistams darbo sveikatos priežiūros įstaigose galimybės yra ribojamos, nors tokio ribojimo dirbti švietimo įstaigoje klinikiniai ar sveikatos psichologai neturi, ir per mažus paslaugų įkainius bei darbo užmokestį, palyginti su kitų profesinių paslaugų atlyginimais.

Būtinas teisinis reglamentavimas

Tyrimo metu buvo analizuojamas ir psichologo praktinės veiklos įstatymo poreikis, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra vieno teisinio dokumento, kuris reglamentuotų psichologo praktinę veiklą, nors apie tai buvo svarstoma dar po nepriklausomybės atkūrimo. Psichologo praktinės veiklos nereglamentavimas reiškia, kad šiuo metu nėra jokių teisinių svertų, kurie leistų įvardyti, kas yra laikomas psichologu ir kas gali teikti psichologines paslaugas. Egzistuojant tokiam teisinio reguliavimo vakuumui, šiuo metu psichologines paslaugas gali teikti bet kuris asmuo, save įvardijantis kaip „psichologą“, net ir be psichologo išsilavinimo ar kvalifikacijos.

Teisinio reglamentavimo nebuvimas taip pat reiškia, kad psichologams nėra taikoma jokia teisinė ar profesinė atsakomybė už netinkamai suteiktas psichologines paslaugas ar padarytus įstatymo pažeidimus, nors dirbama su žmonėmis, su jų jautriais ir asmeniniais išgyvenimais, o netinkamų psichologinių paslaugų suteikimas gali turėti ypač žalingų ir negrįžtamų padarinių.

Toks įstatymų leidėjo požiūris į psichologų praktinę veiklą, pasak specialistų, yra ydingas, todėl būtina kuo skubiau priimti psichologų praktinės veiklos įstatymą, numatantį kriterijus, kuriuos privalo atitikti psichologas ir psichologines paslaugas teikti galintis asmuo. Taip pat būtina numatyti teisinę ir profesinę atsakomybę už įstatymų pažeidimą ir netinkamų paslaugų suteikimą, įpareigojimą psichologams nuolatos kelti savo kvalifikaciją ir kt. Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas užtikrintų ir didesnį psichologinių paslaugų prieinamumą visuomenei ir jų kokybę. Dėl psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimo pasisako ir didžioji dalis tyrimo metu apklaustų psichologų.

Tyrimą atliko VU Teisės fakulteto mokslininkai prof. Tomas Davulis, prof. Albinas Bagdonas, prof. Ligita Gasparėnienė, doc. dr. Rita Remeikienė ir dokt. Evaldas Raistenskis. Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, projektas „Organizacinės, ekonominės ir teisinės prielaidos optimizuoti psichologinę pagalbą ekstremaliomis aplinkybėmis dirbantiems specialistams“ (Nr. P-COV-20-26).