Sparčiai augant vokiečių kalbos specialistų poreikiui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, Vilniaus universiteto (VU) Vokiečių filologijos katedra į šį reiškinį pažvelgė iš mokslinės perspektyvos. Bendradarbiaudami su kolegomis iš Vokietijos VU mokslininkai išleido straipsnių rinkinį apie germanistiką ir šį išsilavinimą įgijusių studentų profesines galimybes.

Vokietijoje pasirodžiusioje knygoje „Germanistika ir profesija“ („Germanistik für den Beruf“, Peter Lang Verlag, 2020, 342 psl.) publikuojami straipsniai apie tradicines ir naujas germanistų profesinės veiklos galimybes, germanistikos studijų reikšmę ir turinį, germanistikos studijų programų kūrimą, atsižvelgiant į vokiečių kalbos specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje. Knygoje taip pat apžvelgiama germanistikos situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, be to, istoriškai žvelgiama į vokiečių kalbos vaidmenį ir vokiečių kultūros įtaką Baltijos šalims. Aktualios temos gvildenamos 15 straipsnių vokiečių kalba, kuriuos parengė Baltijos šalių, Suomijos ir Vokietijos germanistai.

Darbo rinkoje laukia plačios karjeros galimybės

Straipsnių autoriai į germanistikos studijas žvelgia darbo rinkos aspektu. Aprašomos profesijos, kurių atstovais gali tapti germanistai, analizuojama, kaip universitetų vykdomos studijų programos atliepia darbo rinkos poreikius, tiriama, kokios dalykinės ir tarpdalykinės kompetencijos svarbios būsimiems germanistams, atitinkantiems ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos ir kitų Baltijos šalių darbo rinkos keliamus reikalavimus.

Germanistų rengimo ir įsidarbinimo situacijos Lietuvoje analizę pristato VU mokslininkės Diana Šileikaitė-Kaishauri ir Virginija Masiulionytė. Autorės knygoje apibendrina tyrimą apie germanistų profesines galimybes, pabaigus vokiečių filologijos studijas VU. Ištyrus, kuo dirba 2002–2018 m. vokiečių kalbą VU studijavę absolventai, paaiškėjo, kad specialistų, mokančių vokiečių kalbą, Lietuvoje laukia labai įvairios profesinės galimybės: darbas švietimo ir mokslo, paslaugų ir administravimo, vadybos, pardavimų, prekybos, finansų, logistikos, turizmo ir kitose srityse.

Absolventai – pačių įvairiausių profesijų atstovai

D. Šileikaitė-Kaishauri ir V. Masiulionytė, apklaususios 186 germanistų ir germanisčių, VU studijavusių vokiečių kalbą, nustatė, kad absolventai nurodė net 143 profesijų pavadinimus. Tarp jų – reklamos ir rinkodaros specialistai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, klientų informavimo tarnautojai, politikos ir administravimo specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, finansų analitikai, išnešiojamosios prekybos pardavėjai, vertėjai, kalbininkai ir t. t.

Studija parodė, kad, be vokiečių kalbos, absolventams reikalingos ir kitos kompetencijos: darbo grupėje įgūdžiai, gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, geri planavimo įgūdžiai, gebėjimas spręsti konfliktus.

Kituose knygos straipsniuose pristatoma, kaip šiuos poreikius atliepia Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetuose vykdomos studijos, susijusios su vokiečių kalba.

Knygą leidybai parengė VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Vaiva Žeimantienė ir dr. Eglė Kontutytė kartu su Duisburgo-Eseno universiteto profesore dr. Ulrike Haß. Leidinys pasirodė Vokietijos taikomosios kalbotyros asociacijos leidžiamoje mokslo darbų serijoje „Forum Angewandte Linguistik“ (F. A. L).