Mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo jų pačių ar mokytojų pastangų ir motyvacijos – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai nustatė, kad geresnis mokinių pažymių vidurkis siejasi ir su tuo, kiek palankiai tėvų, mokinių ir pačių pedagogų yra vertinamas ugdymo proceso organizavimas, pati mokykla ir jos bendruomeniškumas.

Brigita Miežienė. M. Patašiaus nuotr.

„Tyrimas akivaizdžiai įrodo, kad stiprindami mokyklų bendruomenes galime tikėtis aukštų dividendų. Be to, matome aiškias psichologinės bei fizinės savijautos sąsajas su mokyklos bendruomeniškumu, jos realios“, – teigia tyrimui „Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“ vadovavusi VU Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Brigita Miežienė.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 30 mokyklų ir per 3 tūkstančius jų bendruomenių narių, iš jų kone 1,5 tūkstančio 5–12 klasių moksleivių, beveik 1 tūkstantis tėvų, daugiau nei pusė tūkstančio pedagogų ir pusė šimto administracijos darbuotojų.

Bendruomeniškumas – mokyklos stiprybės pamatas

Žmonės, jų socialiniai ryšiai, priklausymas grupėms, organizacijoms, tolerancija vienas kitam, pasitikėjimas, parama, bendradarbiavimas – visa tai yra bendruomeniškumas, kitaip dar vadinamas socialiniu kapitalu. Jo svarba, ypač susiduriant su iššūkiais arba krizėmis, itin didelė.

Tyrimas atskleidė, kad didesnis mokyklos socialinis kapitalas siejasi su didesniu socialiniu palaikymu ir didesne mokinių psichologine gerove bei mažesniu jų psichologiniu distresu. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didesnis mokyklos socialinis kapitalas ir socialinis palaikymas siejasi ir su mažiau išreikštais psichosomatiniais simptomais: geresniu miegu ir mažesniu mieguistumu dienos metu, mažesniu pykinimo, vidurių užkietėjimo, viduriavimo, pilvo skausmų, kitų fizinių negalavimų pasireiškimu. Tyrėjai pastebėjo, kad blogai miega 15 proc. mokinių. Kas ketvirtas mokinys patiria miego sutrikimų, toks pats skaičius jaučia mieguistumą dienos metu. Be to, vos 23 proc. apklaustų 5–12 kl. mokinių teigė, kad pavasario semestre buvo pakankamai fiziškai aktyvūs.

Kalbant apie tėvų bendruomenę, didesnė jų patiriama psichologinė gerovė ir mažesnis psichologinis distresas taip pat siejasi su didesniu mokyklos socialiniu kapitalu: bendradarbiavimu su mokyklos administracija ir kitais tėvais sprendžiant ugdymo proceso problemas, pedagogų, savo vaiko klasės vadovo palaikymu, mokykloje teikiama emocine parama.

„Įvairiais pjūviais analizuodami duomenis matome, kad bendruomeniškumo, socialinio kapitalo svarbos nepervertinsime – jų reikšmė itin didelė, ypač kalbant apie krizines situacijas, tokias kaip ši pandemija, – įsitikinusi dr. B. Miežienė. – Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad socialinis palaikymas, geri santykiai su mokytojais siejasi su didesniu pasitenkinimu tiek nuotolinio, tiek kontaktinio mokymosi metu, aukštesniais pasiekimų rezultatais ir motyvacija, mažiau jaučiama mokymosi krūvio našta.“

Tyrime analizuota ir pedagogų situacija. Nustatyta, kad geresnė jų psichologinė savijauta siejasi su efektyvesniais mokyklos vadovybės sprendimais, mažesniu perdegimu, didesniu palaikymu, geresniais bendruomenės santykiais, polinkiu bendradarbiauti.

Tyrimas, kurio pagrindu bus parengtos gairės, kaip efektyviai reorganizuoti ugdymo procesą visuotinės krizės akivaizdoje, atliktas Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu. Projektą finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. S-DNR-20-8) pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba.