Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) iškilmingai įteiktos 2013 m. Lietuvos mokslo premijos. Penkios iš septynių premijų atiteko Vilniaus universiteto mokslininkams, kitos dvi – Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų atstovams.

Laureatus sveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

„Visi įvertinti darbai – skirtingi. Juk mokslo srityje dirba tūkstančiai talentų ir protų, o jų vaisiais naudojasi jau milijonai. Kai kurie tyrimai jau seniai peržengė Lietuvos sienas, jie plačiai diegiami, jais naudojasi Europos ir viso pasaulio institucijos, verslas, gyventojai. Mokslas nepaiso sienų. Valstybei mokslas – prioritetinė sritis, tai Lietuvos strateginė kryptis. Kad ir kokių biudžeto problemų turėtume, kad ir kaip apie savo problemas šauktų atskiros socialinės grupės, mes privalome užtikrinti mokslo ir Lietuvos ateities esmę“, – Vyriausybes vardu sveikindamas laureatus pažymėjo premjeras.

A. Butkevičius pabrėžė baigiamą įgyvendinti mokslo slėnių programą, kurioje puikiai bendradarbiauja mokslas ir verslas, pastaraisiais metais sparčiai besiplėtojantį naujausių technologijų diegimą, inovacijų sklaidą ir įsitvirtinimą Lietuvos įmonėse, mokslo projektų komercinimą, paramą mokslininkams. Kreipdamasis į laureatus, premjeras sakė: „Jūs, kaip ir visi laureatai, nuo 1993 metų pažymėti mokslo premijomis, – mūsų valstybės aukso fondas. Dėkoju Jums už darbą mokslo, Lietuvos ir žmonių  labui.“

LMA prezidentas prof. habil. dr. V. Razumas atkreipė dėmesį, kad 2013 metai buvo išskirtiniai, nes mokslo premijų komisija gavo daug darbų, pretenduojančių į Lietuvos mokslo premiją. Į septynias premijas 2013 m. pretendavo 27 darbai. „Komisija ir mokslo bendruomenė buvo šiek tiek sunerimusi, nes 2012 m. į šias premijas pretendavo 18 darbų. Pradėjome galvoti apie negerą koreliaciją tarp mažėjančio pretendentų skaičiaus ir jau kelinti metai iš eilės mažėjančio tyrėjų, doktorantų skaičiaus Lietuvoje. Tačiau 2013 metai rodo, kad šios koreliacijos nėra. Vyriausybė jau patvirtino daug didesnius finansus magistrantūros ir doktorantūros studijoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose“, – sakė  LMA prezidentas.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanoti Filologijos fakulteto profesorė habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“ ir profesorius dr. Arūnas Sverdiolas už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002–2012)“.

VU profesorės habil. dr. (dabar emeritės) V. Daujotytės-Pakerienės darbų ciklą sudaro literatūros fenomenologijos teoriniai darbai (4 monografijos, 1 studija) ir reikšmingi lietuvių literatūros, kultūros kanono bei šiuolaikinės poezijos tyrimai (12 monografijų ir studijų). V. Daujotytė-Pakerienė savo darbuose įtvirtino ir išplėtojo originalią lietuviškąją literatūros fenomenologijos koncepciją, vieną stipriausių lietuvių literatūros mokslo teorinių mokyklų, ryškią bendrame mūsų humanistikos kontekste.

„Mokslas – tai nelaisvė, kurios kai kurie žmonės negali iškeisti į jokią laisvę, į jokius sveikesnio gyvenimo pažadus. Tokių savanorių belaisvių nėra daug. Tai ypatingi belaisviai, jie patiria ypatingą laisvę, sunkų intelektinį džiaugsmą. Manau, kad ta belaisvystė, kaip tas retai išeinantis intelektinis džiaugsmas mane, humanitarę, labiausiai jungia su kolegomis: su fizikais, chemikais, biochemikais, technologais, pagerbtais šių metų Lietuvos mokslo premijomis. Skirtingai nei jie, neturiu laboratorijos, niekada neturėjau kabineto, tik savo kambarį į asketiškos šiaurės pusę. Saulėtekyje žvelgdama į greitai kylančius mokslo korpusus bijau, kad jie neliktų tušti. Vis dar gailiuosi Antakalnio medžių, ypač tos gudobelės, keliolika metų savo žydėjimu man ženklinusios fenomenologinį įvykį: žydinti gudobelė priklauso ir liko priklausyti svarbiausiems mano tyrimų objektams. Ji veikia kaip literatūros fenomenologijos objektas, jungiantis gamtą, Marcelį Proustą, žmogaus patirtį. Prie žydinčios gudobelės mes visi galėtume susitikti ir visi turėtume apie ką pasikalbėti. Tikiu, kad nepakeičiama šio pasaulio tyrėja buvo, yra ir bus literatūra, pirminė fenomenologija, veikianti pagal aukščiausią kriterijų – pagal kūrėjų sąžinę“, – kalbėjo prof. habil. dr. V. Daujotytė-Pakerienė.

Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesoriaus dr. Arūno Sverdiolo darbų ciklas aprėpia istorinį lietuvių kultūros filosofijos tyrinėjimą, metodologinę Lietuvos kultūros istorijos tyrimo refleksiją ir dabartinės Lietuvos kultūros reiškinių analizę. Mokslininkas sukūrė originalią hermeneutinę kultūros teoriją. Susistemintus hermeneutinio bei fenomenologinio filosofavimo principus jis pasitelkė aktualių kultūros problemų analizei. Profesoriaus darbų ciklą sudaro 4 monografijos.

Dėkodamas už premiją, profesorius prisipažino nustebęs, kad ji jam paskirta. „Daugybę metų dirbau savo darbą, kaip jį supratau, be viešo atsako. Filosofas mūsų viešojoje sąmonėje yra mįslinga figūra, šiek tiek panaši į šamaną, ekstrasensą ar astrologą. Jis turi kitiems neprieinamų galių, paslaptingų gebėjimų, galimas daiktas, yra šarlatanas, kuris tiktai dumia akis“, – svarstė prof. dr. A. Sverdiolas. Jis retoriškai klausė, kur Lietuvoje pirmiausia tarpsta filosofija? „Žinoma, universitetuose. Tai, kiek filosofiniai tekstai skaitomi, yra Sfinkso mįslė. Aptikti filosofinės skaityklos pėdsakų viešajame mąstyme ar raštijoje labai sunku. Filosofiniai ar teoriniai mokslo klausimai apskritai viešai nekeliami ir nesvarstomi. Ne todėl, kad būtų išorinių kliūčių, bet pati viešoji teorijos svarstymo erdvė yra palaikoma pačių šitų svarstymų. Žiniasklaidoje klesti pseudofilosofija, įtartinos kokybės išmintys, pseudomokslai, ezoterikos, ekstrasensorikos, astrologijos. Neatrodo, kad saulė Lietuvoje būtų prašalinusi tamsumas. Politiniame gyvenime nematyti jokio teorinio mąstymo užuomazgų, remiamasi intuityviomis arba kasdienio proto prielaidomis. Mokslas ar filosofija ne tiktai tiria vieną ar kitą tikrovės sritį, bet ir formuoja niekuo kitu nepakeičiamą mąstymo būdą, atveria ypatingus sąmonės akiračius“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius kalbėjo laureatas.

Fizinių mokslų srityje apdovanoti Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai habil. dr. Pavelas Bogdanovičius, habil. dr. Gediminas Gaigalas ir dr. Alicija Kupliauskienė už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998–2012)“. Autoriai išplėtojo Vilniaus atomo teorijos mokyklos metodus, kurie sudaro sąlygas labai tiksliai, greitai, efektyviai teoriškai nustatyti sudėtingų daugiaelektronių atomų spektrines charakteristikas atsižvelgiant į reliatyvistinius ir koreliacinius efektus. Darbų ciklą sudaro 139 straipsniai, iš jų 111 paskelbti citavimo indeksą turinčiuose leidiniuose.

Šioje srityje mokslo premija taip pat atiteko Chemijos fakulteto mokslininkams prof. habil. dr. Eugenijui Butkui ir prof. habil. dr. Sigitui Tumkevičiui už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros, savybių tyrimai ir taikymas (1998–2012)“. Mokslininkams pavyko sukurti ir patobulinti naujus karbociklinių ir heterociklinių medžiagų sintezės metodus, kurie išplečia tikslinės ir selektyvios organinės sintezės galimybes. Šį darbų ciklą sudaro 85 straipsniai, paskelbti Thomson Reuters (ISI) bazės žurnaluose, turinčiuose aukštą citavimo indeksą.

„Chemija yra toks nesudėtingas mokslas, kuris neturi gamtoje egzistuojančio savo tyrimų objekto. Patys chemikai turi jį sukurti“, – paaiškino prof. habil. dr. E. Butkus. Jis pridūrė, kad visada ieško taikymo sričių. Kai kurie jų tyrimo rezultatai buvo pritaikyti medžiagotyroje. Pasiekti norimų rezultatų mokslininkams prireikė net 14 metų. „Kaip matote, kuo toliau, tuo labiau šviesėjame. Tai susiję su tam tikru laikotarpiu, kurį dirbame moksle, – juokavo laureatas. – Reikia greta savęs turėti išradingų, kūrybingų jaunų žmonių. Ši sėkmė mums nusišypsojo.“

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje Lietuvos mokslo premiją pelnė VU Biotechnologijos instituto mokslininkė profesorė dr. Aurelija Žvirblienė už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai (1998–2012)“. Pagrindinė mokslininkės vykdytų mokslinių tyrimų kryptis –  monokloninių bei rekombinantinių antikūnų kūrimas ir naudojimas fundamentiniams bei taikomiesiems tyrimams ir diagnostikai. A. Žvirblienės vadovaujami mokslininkai sukūrė ir apibūdino daugiau kaip 500 naujų monokloninių antikūnų prieš įvairius taikinius – ląstelių receptorius, citokinus, hormonus, fermentus, virusų ir bakterijų antigenus. Antikūnai prieš virusų antigenus naudoti atliekant virusų imunologinių savybių tyrimus, kurie svarbūs kuriant naujas vakcinas ar diagnostikos priemones. Darbų ciklą sudaro 35 moksliniai straipsniai, iš jų 29 publikuoti tarptautiniuose žurnaluose, turinčiuose citavimo indeksą, taip pat 4 Lietuvos ir 1 JAV patentai, 2 tarptautinės patentinės paraiškos.

„Objektas, su kuriuo dirbame, nėra toks sudėtingas. Tai antikūnai, kuriuos kiekvienas iš jūsų turi. Tiesiog juos tiriame tam tikrais metodais ir taikome tiek fundamentiniams tyrimams, tiek praktiniams tikslams“, – pasakojo prof. dr. A. Žvirblienė. Ji džiaugėsi, kad premijos įteikimas „yra proga truputėlį papasakoti apie mokslininko kasdienybę ir parodyti, kad jie nėra tokie visiški neišmanėliai“.

Profesorėms dr. V. Daujotytei-Pakerienei ir dr. A.Žvirblienei buvo įteikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio sveikinimai tapus 2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatėmis. „Mokslas – valstybės demokratinės plėtros garantas. Nėra didesnių vertybių kaip žinios, protas ir pasirengimas dalytis savo patirtimi šalies labui“, – rašoma ministro sveikinime.

Akimirkos iš premijų teikimo iškilmių.