Vilniaus ir Tartu universitetų mokslininkai paskelbė šokiruojančius tyrimo rezultatus. Mokslininkai teigia, kad silūro periodo viduryje vienintelis ilgalaikei jūrinių stuburinių evoliucijai svarbus įvykis buvo Lau masinis išmirimas, o galimos išmirimo priežastys susijusios su didžiuliais klimato, jūros lygio ir anglies ciklo pokyčiais.

Prieš 424 milijonus metų Žemėje įvyko didelis gyvybės sukrėtimas. Jūros, kurios buvo pilnos gyvybės, staiga ištuštėjo – išnyko didžioji dalis planktonų ir pelaginių plėšrūnų konodontų. Priekrantinėse aplinkose pradėjo vyrauti mikrobinės ekosistemos, kurios augino stromatolitus – nuosėdines struktūras, būdingas kur kas senesnėms epochoms. Žemės gyvybė tarsi grįžo dešimtis ar šimtus milijonų metų į praeitį.

Mokslininkų komanda nustatė, kad Lietuvos seklių jūrinių aplinkų geologiniame pjūvyje egzistuoja apie trijų milijonų metų pertrauka, kuri susidarė atsitraukus jūroms ir prasidėjus upinei erozijai. Ši stratigrafinė pertrauka, kaip buvo nustatyta, yra tiesiogiai susijusi su Lau masinio išmirimo įvykiu. Atrastas faktas parodo, kad išmirimas turėjo būti susijęs su seklių jūrų išnykimu ir globaliu klimato atšalimu. Silūro periodo Baltijos jūrinis baseinas iš kadaise buvusios didžiulės jūros sumažėjo iki nedidelės įlankos. Atšalimo įvykio metu jūra atsitraukė palei visą baseino perimetrą mažų mažiausiai 100 kilometrų, o globalus jūros lygis, tikėtina, nukrito apie 150 metrų.

Tyrimo autoriai – doc. Andrejus Spiridonovas (Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas), doktorantė Jovita Samsonė, doc. Antanas Brazauskas, magistrantas Robertas Stankevičius, prof. Sigitas Radzevičius ir mokslininkai iš Tartu universiteto prof. Tõnu Meidla ir prof. Leho Ainsaar.

Mokslinis straipsnis Quantifying the Community Turnover of the Uppermost Wenlock and Ludlow (Silurian) Conodonts in the Baltic Basin paskelbtas žurnale „Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology“.