Pasaulis vis sparčiau urbanizuojasi, žmonės vis labiau tolsta nuo natūralių ekosistemų ir praranda ryšį su gamta. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentės Ievos Misiūnės teigimu, gamta yra ne tik maloni aplinka mūsų kasdienybėje – ji yra būtina mūsų fizinei ir psichinei gerovei, planetos stabilumui ir net ekonomikai.
Pasak jos, miesto triukšmas, nuolatinis skubėjimas yra kasdieniai mus varginantys dirgikliai, kurie neleidžia atsipalaiduoti. „Užtenka prisiminti, kaip šiandien ėjote ar važiavote į darbą. Tikriausiai pakeliui buvo daug mašinų triukšmo, reklamų, kalbėjimosi. Tokia aplinka iš mūsų reikalauja labai daug dėmesio, o gamtoje mes galime visiškai nuraminti savo protą“, – sako doc. I. Misiūnė.
Gamta mieste – ne prabanga, o būtinybė
Prieš šimtą metų dauguma žmonių gyveno kaimiškose vietovėse, kur gamta buvo natūrali kasdienybės dalis. Tačiau 2007 m. įvyko didelis pokytis – daugiau žmonių persikraustė gyventi į miestus ir šiandien miestų gyventojams gamta tampa retenybe, prie kurios reikia pratintis iš naujo. „Kaip žmogus gali užmegzti ryšį su gamta, jei, pavyzdžiui, pirmą kartą pamato jūrą sulaukęs 30-ies ar neskiria ąžuolo nuo kito medžio?“ – retoriškai klausia VU docentė.
Pasak jos, gyvenant mieste, verta savęs paklausti: kokios gyvenimo kokybės mes siekiame? Ar mums priimtinas nuolatinis buvimas uždarose patalpose, ar mes norime daugiau laiko praleisti lauke, daugiau judėti ir būti sveikesni? „Žmogus būtų daug sveikesnis, ramesnis ir gyventų harmonijoje su savimi ir aplinka, jei galėtų daugiau laiko praleisti natūralioje aplinkoje, keliauti pėsčiomis ir tai daryti žaliais koridoriais, eiti pailsėti ir pasivaikščioti ne į prekybos centrus, o į parkus, kur daug geriau pailsime“, – įsitikinusi doc. I. Misiūnė.
Kita vertus, anot pašnekovės, miesto gyventojai neretai prieštarauja pokyčiams (pavyzdžiui, siaurinamoms gatvėms ar viešojo transporto plėtrai), kurie galėtų pagerinti jų gyvenamąją aplinką. Tačiau daugelis nuomonę pakeičia tik tada, kai patys išbando alternatyvas – išlipa iš automobilio ir ima dažniau vaikščioti pėsčiomis. Pavyzdžiui, tie, kurie gyvena siaurintose gatvėse, dažniausiai džiaugiasi pokyčiais – eismas ten sulėtėja, sumažėja triukšmo ir oro taršos, o vaikščioti tampa maloniau.
Na, o norintiems labiau pamilti gamtą, užmegzti ryšį su ja mokslininkė siūlo atlikti paprastą pratimą – kasdien bent 10 dienų nueiti į artimiausią parką ar skverą, atsisėsti ant suoliuko ir tiesiog stebėti aplinką 15–20 minučių. „Iš pradžių gamta gali atrodyti kaip tiesiog „žalias fonas“, tačiau ilgainiui imsime pastebėti skirtingas medžių rūšis, krūmus, paukščius ir net atpažinti tuos pačius gyvūnus kasdien. Taip natūraliai užsimezga ryšys su vietove, gamta, o pažinimas skatina didesnį vertinimą ir rūpinimąsi ja“, – paaiškina VU mokslininkė.
Vilniečiai ir rytų europiečiai dažniau lankosi žaliosiose erdvėse nei vakariečiai. Freepik nuotr.
Doc. I. Misiūnės teigimu, yra stiprus tiesioginis ryšys tarp laiko, praleisto gamtoje, ir to, kaip mes ją vertiname. Tą įrodo ir mokslininkės atliktos analizės, kuriose ji tyrinėjo, kaip vilniečiai lanko miesto parkus. Jos rodo, kad vilniečiai ir rytų europiečiai dažniau lankosi žaliosiose erdvėse nei vakariečiai. Miesto parkai dažniausiai naudojami sportui, poilsiui ir socializacijai – jaunesni žmonės ten susitinka su draugais, sportuoja, o vyresni mėgaujasi švariu oru ir ramybe.
Kaip įsivertinti, ar gyvenate žalioje aplinkoje?
Vilnius laikomas vienu žaliausių Europos miestų ir yra paskelbtas 2025 m. žaliąja Europos sostine. Skaičiai tai patvirtina – beveik 50 proc. miesto teritorijos sudaro žaliosios erdvės. Palyginimui – Panevėžyje šis rodiklis tesiekia apie 12 proc. Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkė, svarbi ne tik bendra žaliojo ploto dalis mieste, bet ir jos išsidėstymas. „Jei didžioji dalis gamtos telkiasi miesto pakraščiuose, o centre jos trūksta, gyventojams ji tampa sunkiai pasiekiama kasdienėms reikmėms“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Europoje žaliųjų erdvių gausa išsiskiria Skandinavijos miestai, taip pat Ispanija, kur gerai išplėtoti žalieji koridoriai. Tačiau, anot geomokslininkės, miestuose dar svarbiau žalių plotų kokybė ir patogus pasiekiamumas kiekvienam iš mūsų.
Jei norite sužinoti, ar jūs gyvenate pakankamai sveikoje ir žalioje aplinkoje, tai galite įvertinti pritaikę paprastą taisyklę 3-30-300, kurią karantino metu pasiūlė Nyderlandų gamta paremtų sprendimų instituto mokslininkas. „Per savo namų langą reikėtų matyti bent tris medžius. Tyrimai rodo, kad net ligoninėse pacientai sveiksta greičiau, jei pro langą mato žalią aplinką. 30 proc. rajono, kuriame gyvenate, turi būti padengta medžių laja – tai užtikrina švaresnį orą, geresnį mikroklimatą, pavėsį karštomis dienomis. Ir kiekvienas gyventojas turėtų turėti bent hektaro dydžio parką ar kitą žaliąją erdvę ne toliau nei už 300 metrų nuo jo namų“, – sako doc. I. Misiūnė.
Įvairesnė gamta yra atsparesnė
Dažnu atveju mieste arba šalia savo gyvenamosios vietos esančią gamtą mes stengiamės sutvarkyti, išvalyti, bet, mokslininkės teigimu, to daryti nereikia, ten nėra netvarkos, ten yra gyvybė ir ekosistemų biologinė įvairovė: „Jei joje yra pusiausvyra ir ta ekosistema yra sveika, tai mes neturėtume ten nieko tvarkyti.“
Gamtoje nėra netvarkos, ten yra gyvybė ir ekosistemų biologinė įvairovė. Freepik nuotr.
Paklausta, kodėl reikia saugoti biologinę įvairovę, pašnekovė atsako, kad kuo gamta įvairesnė, tuo ji stipresnė ir atsparesnė. Monokultūros ūkiuose dirvožemis tampa skurdus, o miškai, sudaryti iš vienos rūšies medžių, lengviau žūsta nuo ligų ar sunkiau atlaiko ekstremalias oro sąlygas.
„Jei turėsime didelę biologinę įvairovę, ji bus atsparesnė, visų pirma, mūsų poveikiui, bet taip pat ir įvairioms klimatinėms sąlygoms. Mokslinių tyrimų buvo parodyta, kad miškai, kurie yra biologiškai įvairūs, daug geriau atlaiko įvairius stichinius gamtos reiškinius, pavyzdžiui, audras. Vienarūšių medžių miškuose yra daug mažiau biologinių ryšių, tarpusavyje susijusių funkcijų, todėl jie daug stipriau paveikiami visokių aplinkos veiksnių“, – sako geomokslininkė.
Tačiau žmonės, norintys gyventi gamtos apsuptyje, neretai stato namus prie miškų, taip prisidėdami prie jų fragmentacijos. „Vilniaus miesto ribose turime regioninių parkų su natūraliomis buveinėmis ir saugomomis rūšimis, tačiau ir šiose teritorijose žmonės nori gyventi. Ten pastatę namą mes didiname miškų fragmentaciją ir mažiname ekosistemos atsparumą“, – pabrėžia specialistė.
Biologinė įvairovė naudinga ir ekonomikai
Pasak doc. I. Misiūnės, žmonės, siekdami naudos sau, apie 40 proc. visos planetos sausumos yra pavertę žemės ūkio paskirties žeme. Tačiau paradoksalu, kad gamta, kurią naikiname dėl ekonominės naudos, iš tikrųjų yra itin svarbi pačiai ekonomikai.
„Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko dešimtmetį trukusį tyrimą Indonezijoje. Jie dalyje palmių plantacijų pasodino nedidelius mišrių vietinių medžių rūšių miškelius. Iš pradžių ūkininkai prarado dalį derliaus, tačiau laikui bėgant pastebėjo teigiamus pokyčius – aplink miškelius pagerėjo dirvožemio kokybė, o palmių, augančių tam tikru spinduliu aplink juos, derlius padidėjo. Palmės davė didesnius vaisius, kuriuose buvo daugiau aliejaus“, – pasakoja mokslininkė.
Doc. Ievos Misiūnės teigimu, didžiausia grėsmė – ne problemos mastas, o mūsų nenoras ir nepasiryžimas imtis veiksmų. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar judame tinkama linkme? Deja, sako pašnekovė, globaliai situacija prastėja, o didžiausios grėsmės biologinei įvairovei ir gamtai išlieka tos pačios: žemės ir jūros naudojimo keitimas (miškų kirtimas, žemės ūkio paskirties plotų plėtimas), netvarus ir labai intensyvus gamtos išteklių naudojimas, klimato kaita, milžiniška tarša, invazinės augalų ir gyvūnų rūšys.
Tačiau, mokslininkės teigimu, žmonės šiuo požiūriu darosi sąmoningesni, vis daugiau žmonių įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, daro įtaką gamtai savo vartojimo pasirinkimais ir balsuodami už tvaresnę politiką. Miestuose susitelkę žmonės turi daugiausia įrankių pokyčiams įgyvendinti – jie gali reikalauti daugiau žaliųjų erdvių, švaresnės aplinkos.
„Didžiausia grėsmė – ne problemos mastas, o mūsų nenoras ir nepasiryžimas imtis veiksmų. Tačiau sąmoningumo didėjimas ir šiandien aptarti pavyzdžiai leidžia tikėtis, kad esminiai pokyčiai vis dar įmanomi“, – sako doc. I. Misiūnė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!