Britų biblioteka, Lietuvos Respublikos ambasada Londone, Vilniaus universitetas ir Lietuvos–Britanijos draugija spalio 21 d. rengia viešą ekspertų diskusiją, skirtą pirmai lietuvių kalba spausdintai Biblijai. Diskusijoje „Biblijos vertimai. Samuelis Boguslavas Chylinskis“ kalbės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros mokslininkė dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.

Renginio dieną bus eksponuojamas Lietuvos protestantų teologo Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujojo Testamento rankraštis, spausdintosios Senojo Testamento dalys ir kiti Britų bibliotekoje saugomi su Lietuva susiję šaltiniai. Diskusijoje ekspertai aptars ir platesnį kontekstą, kuriame veikė Anglijos protestantai ir jų tikėjimo broliai kontinentinėje Europos dalyje.

Šis renginys yra įžanga į jubiliejinių renginių ciklą, skirtą 500-osioms Martyno Liuterio tezių paskelbimo, laikomo reformacijos pradžia, metinėms.

S. B. Chylinskis nuo 1657 m. iki pat mirties 1666 m. gyveno ir dirbo Londone bei Oksforde. Anglijoje S. B. Chylinskis išvertė į lietuvių kalbą visą Šventąjį Raštą ir, remiamas šios šalies protestantų, tarp jų ir Roberto Boyle’o, pradėjo jį spausdinti.

Kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, reformatai dar nebuvo susitaikę su pralaimėjimu stiprėjančiai Katalikų bažnyčiai ir ieškojo būdų susigrąžinti XVI–XVII amžių sandūroje turėtas pozicijas. Savo ruožtu Anglijos protestantai, puoselėdami protestantų suvienijimo idėją, rėmė tikėjimo brolius Prancūzijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitur. Ypatingas tokios paramos atvejis yra Oksfordo universiteto profesorių Johno Walliso, Johno Wilkinsono, Johno Conanto, moderniosios chemijos pradininko ir išradėjo Roberto Boyle’o ir apie Samuelį Hartlibą susibūrusių intelektualų parama. Jie parėmė 1657 m. į Angliją iš Franekerio akademijos Olandijoje atvykusį studentą lietuvį S. B. Chylinskį, išvertusį Bibliją į lietuvių kalbą. Dėl Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siautusių karų negalėdamas grįžti į Tėvynę, S. B. Chylinskis stengėsi būti jai naudingas ir parengė Šventojo Rašto vertimą. 1660 m. jo vertimas buvo pradėtas spausdinti Londone. Pristigę privačių rėmėjų lėšų, S. B. Chylinskio globėjai (tais pačiais metais įkūrę Karališkąją draugiją) kreipėsi į karalių Karolį II ir jo įsaku 1661 m. liepos 12 d. buvo paskelbtos visuotinės rinkliavos. S. B. Chylinskio ir jo globėjų pradėtą ir itin platų mastą įgavusią veiklą sužlugdė 1660 m. pabaigoje į Angliją atvykęs Lietuvos evangelikų reformatų delegatas Krzysztofas Krainskis. Jis pasinaudojo oficialiais įgaliojimais ir perėmė vadovavimą rinkliavoms. Vėlesnės Lietuvos evangelikų reformatų sinodo pastangos Anglijoje išspausdinti lietuvišką Naująjį Testamentą buvo nesėkmingos.

Ši istorija atskleidžia daugelį reformacijos ir to meto visuomenės procesų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vakarų Europoje, protestantiškų bendruomenių tarpusavio ryšius, jų požiūrį į Biblijos perteikimą nacionalinėmis kalbomis. S. B. Chylinskio Biblijos istorijos šaltiniai leidžia iš naujo įvertinti kultūrines, politines ir konfesines Vakarų ir Vidurio Europos realijas XVII a., ieškoti paralelių su šių laikų visuomene.