Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė paskelbė naują tyrimą prestižiniame žurnale „Behavioural and Cognitive Psychotherapy“ apie internetinės streso valdymo programos efektyvumą medicinos slaugytojams.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 111 Lietuvos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, atskleidė svarbius mechanizmus, paaiškinančius, kaip išlaikomi teigiami pokyčiai po internetinės kognityvine elgesio terapija grįstos programos.
„Nors jau žinojome, kad kognityvinė elgesio terapija padeda mažinti stresą, iki šiol nebuvo aišku, kokie mechanizmai padeda išlaikyti šį teigiamą poveikį“, – teigia viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių docentė Inga Truskauskaitė.
Mokslininkai nustatė, kad sumažėjęs nerimas ir padidėjusi psichologinė gerovė iškart po programos prognozuoja mažesnį streso lygį po trijų mėnesių. Be to, sumažėjęs nerimas padeda išvengti depresijos simptomų ateityje.
Šis tyrimas ypač aktualus sveikatos priežiūros sektoriui, kur slaugytojai nuolat susiduria su dideliu darbo krūviu ir emociniu spaudimu. Internetinės programos gali suteikti lengvai prieinamą ir efektyvų būdą valdyti stresą, nepriklausomai nuo darbo grafiko ar geografinės vietos.
Tyrime naudota programa rėmėsi keturiais pagrindiniais streso valdymo elementais: atsipalaidavimu, psichologiniu atsiskyrimu nuo darbo, meistriškumo pojūčio stiprinimu ir kontrolės jausmo didinimu. Šešių savaičių programoje dalyviai ne tik mokėsi teorinių žinių apie stresą ir jo valdymą, bet ir praktikavo įvairias atsipalaidavimo bei dėmesingo įsisąmoninimo technikas.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad investuojant į slaugytojų psichologinę gerovę ir nerimo mažinimą galima pasiekti ilgalaikių teigiamų pokyčių valdant stresą“, – pabrėžia doc. I. Truskauskaitė.
Mokslinis straipsnis yra laisvai prieinamas internete.
Komentarų nėra. Būk pirmas!