Birželio 11–21 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje vyko tarptautinė vasaros mokykla „Kosminės misijos: antžeminiai stebėjimai ir mokslo komunikacija“.

Mokyklos tikslas – suteikti dalyviams informacijos apie ryšius tarp kosminių ir antžeminių stebėjimų, gilinti stebėjimo įgūdžius ir plėtoti bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir visuomenės. Į mokyklą buvo atrinkti jaunieji astronomai net iš 16 šalių: Airijos, Armėnijos, Austrijos, Bulgarijos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos ir Vokietijos, taip pat dėstytojai iš Danijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir Lietuvos.

Kiekvieną naktį vasaros mokyklos studentai rinko stebėjimų duomenis naudodami 1,65 m veidrodžio skersmens ir 35/51 cm plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopus, esančius Molėtų astronomijos observatorijoje. Spektroskopiniai instrumentai, sumontuoti didžiausiame Šiaurės Europos teleskope, leido dalyviams ištirti jų pasirinktų žvaigždžių cheminę sudėtį. Studijuodami šviesos intensyvumo pokyčius, jie išmoko aptikti egzoplanetų proslinkius prie kitų tolimų mūsų Galaktikos žvaigždžių. Daugelis mokyklos dalyvių astronominius stebėjimus su profesionalia aparatūra atliko pirmą kartą. Vasaros mokyklos dalyviai buvo mokomi ir praktinių įgūdžių, kaip pristatyti mokslą visuomenei, žiniasklaidai ir mokykloms.

Tarptautinės vasaros mokyklos Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojamos jau dvidešimt metų nuo 1999 m. Šią vasaros mokyklą finansavo Europos Komisija pagal projektą „Europlanet 2020 tyrimų infrastruktūra“, skirtą planetų tyrimams Europoje plėtoti.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė, vadovaujanti mokyklų organizavimui, sakė: „Šiuo metu daug naudingo darbo egzoplanetų tyrimų srityje galima atlikti net ir su palyginti nedideliais teleskopais, nes kosminės misijos planetų ieško prie artimiausių žvaigždžių. Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti didelės skiriamosios gebos spektrografas yra ypač naudingas, nes su juo galima nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį ir charakterizuoti atrastas egzoplanetas. Mokyklos dalyviai buvo supažindinti su tokių tyrimų metodais.“

Daugiau informacijos: https://mao.tfai.vu.lt/europlanet2019