Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto odontologijos specialybės studentės jau daugiau nei pusmetį rūpinasi Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos auklėtinių burnos higiena. Savanoriškai pagalbą neįgaliems vaikams teikiančios studentės sako, kad tai joms suteikia ypatingos patirties, leidžia inicijuoti garsesnę diskusiją apie vaikų burnos higieną, ir tikisi, kad iniciatyvos tęstinumą užtikrins jaunesnioji odontologijos specialybės studentų karta.

Plačiau apie savanorišką VU odontologijos studenčių iniciatyvą rūpintis neįgalių vaikų burnos higiena – interviu su savanore Egle Šutaite.

Idėja  rūpintis neįgalių vaikų burnos higiena buvo pristatyta socialinės atsakomybės idėjų konkurse. Kokios šios idėjos ištakos: kodėl būtent tai?

Idėja imtis socialinės veiklos studijų srityje sklandė jau seniai. Rūpintis burnos ligų prevencija visuomenėje yra gydytojų odontologų darbo dalis, o Lietuvoje vaikų burnos higienai beveik neskiriama dėmesio. Taigi, kai vaikų odontologė dr. Rasa Račienė pasiūlė pradėti burnos ligų profilaktikos projektą „Atgajos“ specialiųjų poreikių vaikų mokykloje, iškart atsirado apie dešimt savanorių. Dauguma iš mūsų prieš tai niekada nebuvo bandę dalyvauti savanoriškoje veikloje, ir tik kai kam buvo tekę dirbti su vaikais vasaros stovyklose. Bet kadangi šios mokyklos darbuotojai labai geranoriškai mus palaikė, tai buvo puiki vieta pradėti tokiam projektui.

Apskritai Lietuvoje vaikų dantų ėduonies paplitimas yra labai didelis, o ypač priežiūros trūksta vaikams su negalia, kadangi jiems dar sunkiau tinkamai rūpintis savo dantukais. Tad pradėję šį projektą tikimės, kad tai bus paskatinimas atsirasti ir daugiau panašių iniciatyvų, ir burnos ligų profilaktika visuomenėje pagaliau įgaus pagreitį.

Savanoriška veikla trunka jau pusmetį. Iki kada žadate ją tęsti ir kokie rezultatai turi būti pasiekti?

Dauguma esame paskutinio kurso studentės, tad su vaikais dirbti norėtume bent jau iki tol, kol baigsime studijas, o šios iniciatyvos tęstinumą užtikriname kviesdami jaunesniųjų kursų studentus, kurie, tikimės, mus pakeis kitąmet. Kadangi laimėję socialinės atsakomybės idėjų konkurse gavome finansavimą ir įsigijome pakankamai dantų šepetėlių, pastos ir kitų reikalingų medžiagų, tai dabar tęsti projektą yra puikios sąlygos.

Nustatyti galutinį tokios veiklos tikslą sunku, nes mokyti vaikus burnos higienos reikia nuolatos. Neužtenka pamokyti tik kurį laiką, nes turi susiformuoti burnos higienos įgūdžiai. Be to, norėtume pradėti tokius projektus ir kitose mokyklose, daugiau informuoti visuomenę apie burnos ligų profilaktikos svarbą.

Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduriate savanoriaudamos?

Didžiausia problema – idėjos skleidimas, naujų dalyvių sudominimas ir savanorių trūkumas. Kartais būna sunku suderinti savanorišką veiklą su paskaitų grafiku, nes mūsų studijos gana įtemptos ir nedaugelis ryžtasi skirti savo laiką kitiems.

Kadangi esame nedidelė grupelė, galime prižiūrėti tik kelias klases, o mokykloje yra dar daugiau vaikų, kuriems reikalinga mūsų pagalba. Be to, kartais nuvilia tėvų požiūris, nes ne visi vertina šią galimybę pagerinti savo vaikų burnos sveikatą. Bandėme kviesti juos į susitikimus ir papasakoti daugiau, tačiau atsako nesulaukėme.

Kalbant apie bendravimą su vaikais, sunkumų buvo kilę tik pačioje pažinties pradžioje. Pavyzdžiui, keli vienos klasės autizmą turintys vaikai nenorėjo išsižioti, bijojo, tačiau ilgainiui pamatė, kaip kiti vaikai valosi dantis, ir įsidrąsino. Dabar jau smagu žiūrėti, kaip jie patys noriai pribėga prie kriauklės, griebia dantų šepetuką ir valosi dantis.

Kokių vertinimų susilaukiate iš universiteto bendruomenės?

Mus labai palaiko ir daug padeda vaikų odontologė dr. R. Račienė. Ji mums pateikė daug idėjų, susijusių su projekto įgyvendinimo detalėmis, organizavo komandos formavimo susitikimus, patardavo, jei kildavo neaiškumų. Kai užsimename apie projektą kitiems dėstytojams, jie irgi džiaugiasi mūsų iniciatyva. Mus palaiko ir kursiokai bei kiti kolegos studentai. Deja, kol kas palaikymas vyksta daugiau per socialinius tinklalapius nei realiais veiksmais.

Rugsėjo pradžioje kvietėme VU Medicinos fakulteto studentus prisidėti prie projekto, tačiau didelio dėmesio nesulaukėme. Vis dėlto tikimės, kad ateityje mūsų idėją pratęs jaunesnioji karta, nes nuolat atsiranda studentų, kurie mielai prisijungia prie socialinės veiklos, jei tik tam sudaryta galimybė.

Kaip po pusmečio pačios vertinate savo veiklą ir jos rezultatus? 

Puikiai! Pasiekėme daugiau, nei tikėjomės, nes nuolat matuodavome vaikų burnos higienos indeksą ir jis per keletą mėnesių pagerėjo kone dvigubai. Pasikeitė ir pačių vaikų požiūris į dantų valymą,  jie džiaugiasi mus pamatę ir nebebijo, noriai valosi, gerėja jų dantų valymo įgūdžiai, susilaukėme padėkos iš mokyklos bendruomenės.

Todėl mums kyla vis didesnis entuziazmas plėsti burnos ligų profilaktikos veiklą. Neseniai gavome pasiūlymą dalyvauti studentų verslumo mokymuose, tad šis projektas, pasirodo, buvo ir įžanga į tolesnį mūsų socialinių idėjų plėtojimą. Galų gale daugeliui iš mūsų tai yra puiki gyvenimiška patirtis išbandant save naujoje veikloje, bendraujant su kitokiais žmonėmis.

Be to, labai susidraugavome su vaikais, susipažinome su jų psichologija, elgesiu, galbūt netgi galėtume tokius vaikus priimti gydyti, o juk dažnai gydytojai bijo gydyti neįgalius vaikus, nes nežino, kaip su jais bendrauti.

Iš pradžių ir mes baiminomės, tačiau kai susidraugavome su jais artimiau, supratome, kad jie tiesiog yra kitokie ir gyvena kitokį gyvenimą, taip pat džiaugiasi, kaip ir kiti vaikai. Štai ir viskas. Ryžomės skiri truputį savo laiko kitiems, o grąžos gavome neįkainojamai daugiau –  jausmą, kad tiesiog yra gera daryti gera. O tai įkvepia nesustoti ir dirbti toliau.