Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su Tatarstano vėžio centru. Šia proga institute viešėjo Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Matvejus Driukovas. Sutartis apima bendradarbiavimą vėžio gydymo, mokslinių tyrimų ir mokymo srityse.

VU Onkologijos institutas, pavasarį gavęs Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją, tęsia planuotą tarptautinių bendradarbiavimo sutarčių pasirašymą su įvairių pasaulio šalių onkologijos įstaigomis. „Šiandien VU Onkologijos institutas siekia kuo glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, t. y. įvaldyti naujas technologijas ir plačiau įsilieti į tarptautinius mokslo projektus, – sakė VUOI direktorius prof. N. E. Samalavičius. – Tatarstano vėžio centras mus domina dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Tatarstanas yra panašus į Lietuvą gyventojų skaičiumi – 3,7 mln., o teritorija yra šiek tiek didesnė už Lietuvos. Tatarstano vėžio centras yra didelė ir moderni gydymo įstaiga, puikiai aprūpinta šiuolaikine įranga, turinti aukštos kvalifikacijos gydytojų kolektyvą. Tatarstano vėžio centras yra atsakingas už visos respublikos onkologinę tarnybą.“

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, Tatarstane yra vykdomos dvi profilaktinės patikros programos, taip pat kolegos palaiko ryšius ir su Europos vėžio institutų organizacija. „Silpnesnė Tatarstano vėžio centro mokslinė pusė, – sako prof. N. E. Samalavičius. – Šioje srityje VU Onkologijos institutas gali tikėtis su kolegomis iš Kazanės vaisingo bendradarbiavimo.“

Tatarstano vėžio centro direktorius prof. R. Chasanovas, atvykęs į Lietuvą su trimis kolegomis, perskaitė paskaitą pristatydamas savo įstaigą VU Onkologijos instituto kolektyvui, susitiko su VUOI Mokslinių tyrimo centro bei klinikos centrų vadovais.

„Tik kompleksinis požiūris į vėžio problemą gali duoti norimų rezultatų, – kalbėjo prof. R. Chasanovas. – Deja, kaip ir kolegoms Lietuvoje, taip ir mums dar tenka įtikinėti politikus, kad vėžio problema kiekvienoje valstybėje turi būti sprendžiama kaip prioritetinis klausimas.“

Kolegos iš Kazanės papasakojo, kaip pas juos rengiami specialistai onkologai, koks onkologinių įstaigų tinklas jų respublikoje. Prof. N. E. Samalavičius, kaip Respublikos vyriausiasis onkologas, pristatė vykdomus ir planuojamus Lietuvos onkologinės tarnybos optimizavimo darbus.

Lietuvos ir Tatarstano onkologų susitikime dalyvavęs Rusijos ambasados patarėjas Matvejus Driukovas pažadėjo padėti plėtoti tolesnį bendradarbiavimą.

„Rusijos ambasada remia medikų kontaktus medicinos mokslo ir praktikos srityse, – pasakė M. Driukovas. – Manome, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus sprendžiant tokią svarbią ir globalią problemą kaip vėžys. Mes esame pasiruošę padėti VUOI užmegzti santykius ir su kitais stambiais Rusijos ir ypač Maskvos vėžio centrais.“

Dar šiais metais VU Onkologijos institutas ketina suspėti pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su vienu didžiausių Europoje Vengrijos nacionaliniu onkologijos institutu. Šiuo metu vykdomi bendri moksliniai onkourologijos bei žmogaus papilomos viruso srities tyrimai pagal jau pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos N. N. Aleksandrovo onkologijos ir medicininės radiologijos mokslinių tyrimų centru. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos R. E. Kaveckio eksperimentinės patologijos, onkologijos ir radiobiologijos institutu.

VU Onkologijos instituto strategija neabejotinai naudinga čia dirbantiems specialistams – tiek mokslininkams, tiek praktikams. Naujausia moksline aparatūra aprūpintame VU Onkologijos instituto mokslinių tyrimų centre bus plėtojami tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, o onkologams praktikams atsivers puikios galimybės stažuotis geriausiuose pasaulio onkologijos centruose.

„Tikimės, kad pasirašius bendradarbiavimo sutartį atsiras daugiau galimybių dalytis klinikine patirtimi, apsikeisti stažuotojais su kolegomis Kazanėje, – sako VUOI Onkourologijos poskyrio vyresnysis ordinatorius dr. Albertas Ulys. – Tuoi, kad kolegos Tatarstano vėžio centre puikiai operuoja laparoskopais ir atlieka sudėtingas urologines operacijas, įsitikinome šią vasarą.“

Pasak dr. A. Ulio, Lietuvoje Tatarstano onkologai norėtų pasimokyti krioabliacijos, aukštų dozių prostatos brachiterapijos, minimalių invazinių urologinio vėžio gydymo procedūrų.

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, galutinę visų šių pastangų naudą galės pajusti kiekvienas onkologine liga susirgęs Lietuvos gyventojas. „Įvaldę naujas technologijas ir taikydami modernias metodikas galėsime pasiekti visiems mums svarbų tikslą – gerinti ankstyvąją piktybinių navikų diagnostiką, pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę“, – teigia profesorius.