Vilniaus universiteto palydovas „LituanicaSAT-1“ šiandien sėkmingai išskriejo į orbitą ir jau suka ratus apie Žemę. Palydovą į atvirą erdvę išstūmė robotinė ranka tuo metu, kai palydovus gabenanti stotis skrido virš Rusijos, rytinės Sibiro dalies.

„LituanicaSAT-1“ tapo pirmuoju lietuvišku palydovu, kurio siunčiamą signalą pavyko išgirsti radijo operatoriams. Pirmasis „LituanicaSAT-1“ signalą pagavo Vokietijos radijo mėgėjas Mike Rupprechtas, vėliau atėjo patvirtinimas iš Rusijos, Kinijos ir Argentinos. Šiuo metu palydovas siunčia informaciją apie savo gyvybines funkcijas: temperatūrą, energijos sąnaudas, įkrovimo lygius.

„Tai yra istorinis įvykis Vilniaus universitetui ir Lietuvai. Palydovai, tarp jų ir „LituanicaSAT-1“, buvo sėkmingai paleisti į orbitą, todėl sveikinu visus Vilniaus universiteto bendruomenės narius su tokiu nepaprastu įvykiu. Tikiuosi, dar bus ne vienas toks kosminis projektas. Palydovas pirmiausia buvo miego būsenos, tačiau vėliau pradėjo skleisti signalus apie savo būklę“, – sakė Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas. Anot jo, palydovas kosmose bus dar apie pusę metų, tad kiekvienas norintis galės įrašyti ir į kosmosą ištransliuoti savo svarbius žodžius.

„Sveikinu fakulteto kolektyvą ir ypač studentus, kurie prisidėjo prie sėkmingo darbo ir palydovo paleidimo. Universitetui tai turi didelę reikšmę, nes tai pirmasis Lietuvos kosminis palydovas. Svarbu didelis studentų indėlis ir galimybė tęsti projektą. Jau pradėtas kurti naujas palydovas, skirtas finansavimas, tik dar nėra aišku, kokias konkrečias funkcijas jis atliks“, – sakė Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Gediminas Stepanauskas.

Susisiekus su palydovu pirmiausia bus tikrinamos jo gyvybinės funkcijos, kiti techniniai parametrai, jie bus atidžiai analizuojami. Galiausiai palydovas turėtų ištransliuoti pirmuosius lietuviškus žodžius, kuriuos ištarė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sprendimas, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, bus priimtas atidžiau išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu. Dėl tų pačių priežasčių dar nėra žinoma, kada tiksliai palydovas atliks kitus suplanuotus eksperimentus ir tyrimus.

„Kartu su visa komanda labai džiaugiamės sėkmingu palydovo startu. Baigėme vieną svarbiausių techninių misijos etapų – pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas turėjo tiesiog sklęsti orbita. Aktyvavimosi protokolas suveikė idealiai, 10.49 val. Lietuvos laiku su palydovu „LituanicaSAT-1“ užmegztas radijo ryšys iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete įrengto misijos kontrolės centro. Tiesa, signalas buvo labai silpnas, o palydovas skriejo vos pakilęs virš horizonto. Tačiau praėjus kelioms minutėms po aktyvavimosi viso pasaulio radijo mėgėjai pradėjo siųsti informaciją, kad jiems pavyko užfiksuoti mūsų palydovo telemetrijos duomenis. Patvirtinimų jau turime iš Vokietijos, Rusijos, Japonijos. Tai įrodo, kad palydovas sėkmingai aktyvavosi ir pradėjo savo misiją“, – džiaugėsi „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.

Primename, kad pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSAT-1“ ilgiau nei 6 mėn. skries atvirame kosmose, 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu. Lietuvių kurtas FM balso retransliatorius palydove kol kas išjungtas. Kūrėjai atskirai informuos visus radijo mėgėjus, kad jau saugu užmegzti ryšį per „LituanicaSAT-1“ palydovą. Norintieji gali radijo stotelėje jau nustatyti atitinkamus dažnius: FM radijo švyturio dažnis – 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM telemetrijos priėmimo dažnis – 437,550 MHz (9600 bps FSK moduliacija, AX.25 UI protokolas).