Vilniaus universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN, prisideda prie eksperimento, galinčio sukelti revoliuciją mokslo pasaulyje. CERN esančiame Didžiajame hadronų kolaideryje (Large Hadron Collider – LHC) – ilgiausiame pasaulyje (27 kilometrų) greitintuve – iki milžiniškos (7 TeV) energijos bus pagreitinti du vienas prieš kitą lekiantys protonai. Iki šiol nežinoma, kodėl kūnai turi masę. Mokslininkai daro prielaidą, jog kūnai turi masę, nes egzistuoja Higso bozonas, kuris sąlygoja skirtingą dalelių sąveiką su aplinka. Jei po šio eksperimento dabartinės teorinės prielaidos pasitvirtins ir Higso bozonas bus nustatytas, tai bus ryški pažanga, galbūt revoliuciniai pokyčiai pasaulėžiūroje. Pasak Lietuvos mokslininkų grupės vadovo profesoriaus Juozo V. Vaitkaus, greitintuvas pradės veikti šį rudenį, o patikimus rezultatus tikimasi gauti po 10 metų. Norima pagerinti panaudojamus detektorius, kad eksperimentas sutrumpėtų bent iki 5 metų.

Birželio 2–9 dienomis Vilniaus universitete įvyks trys konferencijos, skirtos didžiausio pasaulyje eksperimento – Didžiojo hadronų kolaiderio – modernizacijos problemoms spręsti. Tai mokslinio bendradarbiavimo komandų WOEDAN (Defektų analizė radiacijos suardytuose silicio detektoriuose), CERN RD50 (Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams) ir CERN 39 (Kriogeniniai radiacijos detektoriai) pasitarimai. Jie reguliariai vyksta CERN ir vienoje iš partnerių šalių. Šiais metais patenkinta Lietuvos paraiška.

Konferencijos dalyviams bus pristatytas modernus prietaisas, sukurtas Vilniaus universiteto laboratorijose. „Jis jau parengtas unikaliam eksperimentui, kurio metu bus nustatyta, kaip kontroliuoti medžiagos, naudojamos detektoriams, savybes ir kaip tos medžiagos kinta jas apšvitinant dalelėmis greitintuve“, – atskleidė eksperimente dalyvaujančių Lietuvos mokslininkų grupės vadovas prof. Juozas V. Vaitkus. Tikimasi, kad šis eksperimentas gerokai padės kuriant detektorius, reikalingus Didžiojo hadronų kolaiderio eksperimentams.

„Tai unikalus eksperimentas, kurio metu originali Vilniaus universitete sukurta aparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Po to ji bus nugabenta į CERN ir naudojama toliau“, – apie eksperimentą pasakojo Lietuvos mokslininkų grupės vadovas.

Lietuvos mokslininkai į bendradarbiavimo su CERN programas įsitraukė 2002 metais.

Asmuo kontaktams:

Prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus,
Vilniaus universiteto grupių CERN RD39 ir RD50 programose vadovas,
Tel. 2687015; Mobil. tel. 8 686 14863
El. paštas: juozas.vaitkus@ff.vu.lt