Mokslininkai pripažįsta – vertinti, kaip koronaviruso krizė mus paveikė psichologiškai, kol kas anksti, tačiau manoma, kad ši situacija ateityje neišvengiamai turės tiek lengvesnių, tiek sudėtingesnių psichologinių padarinių.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros profesorės Danutės Gailienės teigimu, norint šiuos padarinius sušvelninti, atsakingos institucijos turėtų atsižvelgti į specialistų teikiamas rekomendacijas, o politikai – nedelsiant įgyvendinti pokyčius Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.

Profesorė įžvalgomis apie iššūkius, kuriuos patiriame koronaviruso pandemijos metu, išryškėjusias psichikos sveikatos sistemos problemas ir tai, kaip pasirengti užtikrinti psichologinę pagalbą, kurios netrukus prireiks daugybei žmonių, dalijosi laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“.

Padarinius vertinti sunku, bet įmanoma

Kalbėdama apie tai, ką psichologai šiandien žino apie emocinius koronaviruso krizės padarinius, prof. D. Gailienė atkreipė dėmesį, kad juos specialistai kol kas gali įvertinti remdamiesi tik praeityje buvusių trauminių ar stresinių situacijų analogijomis ir tarptautine mokslininkų patirtimi bei įžvalgomis.

„Turime nepamiršti, kad ši situacija yra unikali ir analogiško patyrimo neturime. Todėl palaikome glaudų ryšį su pasaulio mokslininkais, tarptautinės organizacijos mums operatyviai perduoda įvairius duomenis. Globalios krizės metu mūsų, mokslininkų ir specialistų, ryšiai tapo netgi intensyvesni“, – patikino profesorė.

Kalbėdama apie psichologinius iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduriame, mokslininkė pripažino, kad nors dėl susidariusios situacijos išgyvename nežinią, kartais didelį ir ilgalaikį stresą, teigti, kad visuomenę ištiko savotiškas šokas ar visi patyrėme trauminę situaciją, negalima.

„Prasidėjus pandemijai mes labai greit ėmėme veikti ir kaip visuomenė, ir kaip atskiri žmonės. Tai yra iššūkio, stresinė situacija, tačiau to nevadinčiau net bendra traumine situacija. Traumą patyrė tik tie, kurie tiesiogiai susidūrė su mirtimi, netektimi. Nemanau, kad visuomenę ištiko ir šokas. Jei taip būtų nutikę, visuomenė būtų neveiksni, tačiau tokie tikrai nesame“, – pabrėžė klinikinė psichologė.

Psichologai pokyčių pagalbos sistemoje pasigenda

Prof. D. Gailienės teigimu, situacija, kurioje atsidūrėme, ne tik parodė visuomenės solidarumą, bet ir priminė apie daugelį metų nesprendžiamas šalies psichikos pagalbos sistemos problemas.

„Mes, psichologai, dėl to esame susirūpinę. Apie tai ne vieną dešimtmetį kalbame, sistemą kritikuojame, tačiau pasiekti politinių sprendimų labai sunku. Nerimaudami, kad koronaviruso pandemijos padariniai bus sudėtingi, mėginame atkreipti dėmesį, kad metas psichikos pagalbos sistemą iš esmės peržiūrėti. Norime, kad ateityje išryškėsiančios psichologinės problemos būtų kuo sklandžiau sprendžiamos, tačiau tam neužtenka specialistų žinių, reikalinga politinė valia“, – apie tai, kokias problemas įžvelgia specialistai, pasakojo mokslininkė.

Vis dėlto, prof. D. Gailienės teigimu, nors psichologų bendruomenė pokyčių sistemoje pasigenda, augantis visuomenės sąmoningumas džiugina. Dar prieš keletą dešimtmečių lietuviai nežinojo žodžio „psichologas“, o šiandien jau gerai supranta, kad jiems, jų vaikams ar šeimos nariams reikalinga psichologinė pagalba, todėl drąsiai kreipiasi į specialistus. Tai byloja ir apie mažėjančią stigmą.

„Šioje srityje dirbu labai daug metų ir ilgą laiką mes, psichologai, jautėmės visuomenėje nesuprasti. Baigusi psichologiją pradėjau dirbti Vasaros gatvėje esančioje ligoninėje, tačiau po kurio laiko mama ėmė klausti, kaip mano darbą paaiškinti kaimynams. Pasakiau, kad esu nervų daktarė, tuomet visiems tapo neva aišku“, – prisiminė VU Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros profesorė.

Turėtų daugėti bendruomeninio lygio paslaugų

Kalbėdama apie tai, kokie pokyčiai padėtų išspręsti opias psichikos pagalbos sistemos problemas, prof. D. Gailienė pabrėžė decentralizacijos svarbą. Profesorės teigimu, šiandien politikai nepaiso pasaulinių organizacijų ir ekspertų rekomendacijų, todėl psichologinė pagalba teikiama didelėse ligoninėse, nors patariama teikti bendruomeninio lygio paslaugas.

„Didelės psichiatrinės ligoninės ar psichikos sveikatos centrai nėra bendruomeninio lygio pagalba. Neretai tai – vaistų išrašymo vietos. Tiesa, susirinkus gerai specialistų komandai, situacija pozityvesnė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į finansavimą. Iš psichikos sveikatai skirtų lėšų 80 proc. yra skiriama vaistų kompensacijai ir psichiatrinėms ligoninėms, stacionarams ir kitoms institucijoms. Psichoterapinėms, psichologinėms paslaugoms skiriama tik tai, kas liko“, – teigė mokslininkė.

Psichologijos ekspertė pripažino, kad koronaviruso krizė sukels įvairių psichologinių iššūkių, kuriuos vieni žmonės įveiks lengviau, kiti, deja, sunkiau. Todėl nuogąstaujama, kad somatinės sveikatos krizė netrukus gali tapti ir psichikos sveikatos krize. Siekdami tam pasiruošti ir užtikrinti tinkamą psichologinę reakciją, mokslininkai jau dabar dalijasi įžvalgomis su atsakingomis organizacijomis.

„Kartu su kolegomis jau senokai į įvairias sprendimus priimančias institucijas išsiuntėme savo rekomendacijas, kaip elgtis šioje situacijoje. Neseniai gavome analogiškas Jungtinės Karalystės gaires, todėl kolegos juokavo, kad jie nuo mūsų nusirašė. Mąstome panašiai, panašiai raginame ir atitinkamas institucijas imtis prevencijos“, – atskleidė profesorė ir pridūrė, kad viena svarbiausių rekomendacijų – atidesnis ir nuolatinis pažeidžiamų grupių stebėjimas.

Įdomu ir tai, kad Jungtinės Karalystės mokslininkai, kaip ir VU psichologai, atkreipia dėmesį į veikimo čia ir dabar svarbą. „Tačiau tam būtini organizaciniai dalykai. Reikia, kad įsitrauktų atitinkamos grandys, kurios padėtų vykdyti stebėseną, kad informacija patektų ten, kur reikia“, – komentavo profesorė.

Didesnius ar mažesnius sunkumus patiria visi

Prof. V. Gailienė laidoje aptarė ir tai, kodėl karantinas – toks didelis psichologinis iššūkis žmogui, kuris turi visas sąlygas tiesiog pabūti namuose. Pasak psichologės, egzistuoja dvi pagrindinės priežastys. Vieniems sunkumų sukelia nerimas, kiti išgyvena dėl smarkiai pablogėjusios gyvenimo situacijos.

„Nerimas – laukiama grėsmė, baimė – konkreti grėsmė. Bijome tam tikro objekto arba konkrečių įvykių. Nerimas reiškia, kad vaizduotėje bėgame į priekį, susikuriame įvairius, neretai katastrofinius, scenarijus ir tuomet kankinamės. Psichologui dirbant su žmogumi, kurio situacija yra labai sunki, bandoma sutrumpinti laiko perspektyvą. Stengiamasi įkalbėti žmogų nebėgti į priekį, nefantazuoti to, kas gali būti. Skatinama pažvelgti į realybę ir tai, kas vyksta dabar, ką reikia padaryti rytoj, kas realu, o kas ne.“

Pasak prof. D. Gailienės, ypač didelius sunkumus karantino metu išgyvena žmonės, kurie serga įvairiomis ligomis, yra pažeidžiami, gyvena sunkiomis sąlygomis, turi didelę šeimą, todėl tenka nuolatos būti vienoje erdvėje. Tačiau mokslininkė pripažįsta, kad nors šiuo laikotarpiu vieniems sekasi sunkiau, kitiems – kiek lengviau, pavargstame ir pasiilgstame be išimties visi.

Kalbėdama apie socialinę distanciją, kuri taip pat yra nemenkas psichologinis iššūkis, profesorė atkreipė dėmesį, kad žmones ji veikia labai skirtingai: „Kiek žinau, yra įdomiausių dalykų. Pavyzdžiui, žmonės nėra fiziškai nutolę, tačiau bendrauja tikrai kitaip. Tuo tarpu kitiems negalėjimas susitikti ar apsikabinti pasiilgimą ir tarpusavio ryšį sustiprina.“

Krizei būtina iš anksto pasiruošti

Pokalbio pabaigoje mokslininkė pabrėžė, kad rengtis būsimai krizei pirmiausia turėtų politikai ir atsakingos institucijos: „Ne žmogui turėtume sakyti, kad netekęs darbo nepasiduotų. Tai yra paskutinis lygmuo. Visi žinome, kad tokia krizė bus, todėl kaip specialistai turime tam ruoštis ir teikti siūlymus.“

Komentuodama prognozes, kad netrukus visuomenė susidurs su psichologiniais sunkumais, su kuriais susiduriama būtent ekonominių krizių metu, prof. D. Gailienė prisiminė prieš kelerius metus atliktą tyrimą, kuris parodė, kad vienas iš žmogaus psichologinės gerovės rodiklių – subjektyvus asmeninės finansinės situacijos vertinimas.

„Labai svarbu, kaip žmogus pats jaučiasi dėl savo finansinės padėties: ar tiki, kad visi sunkumai yra tik laikini, ar turi pasirengęs planą, kaip juos įveikti. Tiesa, tyrimo metu paaiškėjo, kad jauni žmonės savo finansinę situaciją vertina pozityviau ir į ekonominius sunkumus reaguoja ne taip skaudžiai“, – teigė mokslininkė ir pridūrė, kad artėjant sudėtingam laikotarpiui turėtume nepamiršti, kad iki šiol esame įveikę ir daug kitų sunkumų, todėl išgyvensime ir tai, kas laukia ateityje.

Tačiau jei jaučiame, kad susitvarkyti su savo emocijomis vis dėlto nepavyksta, profesorė patarė nedvejojant kreiptis psichologinės pagalbos, kuri yra kiekvieno iš mūsų teisė.

Laidose „VU ekspertai padeda suprasti“ Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais – savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti į svarbiausius mūsų keistos ir netikėtos naujosios dabarties klausimus. Pokalbių tikslas – tiesiogiai supažindinti žiūrovus su mokslininkais ir jų darbu, padedančiu suvaldyti, perprasti ir permąstyti mus užklupusias krizes.