Šį mėnesį „Zootaxa“ moksliniame žurnale pasirodė bendras Lietuvos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų straipsnis „Evolutionary significance of the retiolitine Gothograptus (Graptolithina) with four new species from the Silurian of the East European Platform (Baltica), Poland and Lithuania“, skirtas ypač svarbaus, bet mažai pažinto gotograptidinių graptolitų taksonomijos klausimo aptarimui. Tyrimo metu mokslininkai mikrostruktūriškai išnagrinėjo Gothograptus, Neogothograptus ir Semigothograptus genčių morfologinę sandarą ir nustatė, kad Lenkijos bei Lietuvos gręžinių medžiagoje egzistuoja mažiausiai keturios naujos mokslui nežinomos fosilinių graptolitų rūšys.

Mokslininkų tiriama graptolitų (planktoninių kolonijinių antriniaburnių gyvūnų) grupė gyveno silūro periodo viduryje prieš apytiksliai 430–427 milijonus metų. Minėtu laikotarpiu įvyko vienas didžiausių masinio gyvybės nykimo ir masinio retumo įvykių per visą sudėtingos gyvybės istoriją – Muldės bioįvykis. Jo metu išnyko beveik visos graptolitų rūšys. Graptolitai silūro periodo metu buvo svarbiausia tuometinių vandenynų zooplanktono dalis, todėl jų išnykimas stipriai nuskurdino globalias ekosistemas.

Tyrimo metu  buvo aprašytos keturios naujos rūšys. Trys iš jų gyveno prieš Muldės įvykį ir išnyko Muldės įvykio metu. Tokiu būdu mokslininkai parodė, kad nagrinėjamas globalus įvykis turėjo būti dar galingesnis nei manyta prieš tai. Nauja rūšis Gothograptus domeyki buvo pavadinta žymaus lietuvių-lenkų-baltarusių geologo, mineralogo, kristalochemiko ir Pietų Amerikos tyrinėtojo bei mokslo pionieriaus Ignoto Domeikos (Ignacy Domeyko) vardu. Kol kas Gothograptus domeyki rūšis yra aptikta tik netoli Kurtuvėnų miestelio (šiaurės vakarų Lietuva) išgręžtame uolienų kerne.

Tyrimo autoriai: dr. Anna Kozlowska (Paleobiologijos institutas, Varšuva, Lenkija), prof. Denis Bates (Aberswyth universitetas, Didžioji Britanija), prof. Jan’as Zalasiewicz’as (Lesterio universitetas, Didžioji Britanija) ir prof. Sigitas Radzevičius (Vilniaus universitetas, Lietuva).