Kovo 12 d. Krokuvoje Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Romanui Plečkaičiui buvo suteiktas aukštosios filosofinės-pedagoginės mokyklos „Ignatianum“ garbės profesoriaus vardas. Taip buvo įvertintas R. Plečkaičio indėlis į filosofijos istorijos tyrinėjimą. Ypač buvo pažymėti profesoriaus paskelbti fundamentalūs veikalai apie Lietuvos jėzuitų filosofiją XVI-XVIII a.

Klasikinis klasikinio universiteto profesorius

Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas pažymi, kad šioje katedroje dirbantis R. Plečkaitis visą savo gyvenimą atidavė būtent Vilniaus universitetui. Jo kaip reikšmingos figūros Lietuvos filosofijos tyrimų padangėje statusas abejonių nekelia. Pasak M. P. Šaulausko, R. Plečkaičio asmenybė vienija akademizmo, griežtumo, tikslumo ir mokslinio sąžiningumo standartus. „Prof. R. Plečkaitį aš vertinčiau kaip klasikinį klasikinio universiteto profesorių. Su tokiu žmogumi verta bendrauti visiems studentams“, – teigia M. P. Šaulauskas.

Labai šiltai apie R. Plečkaitį, kuris anuomet buvo jo mokslinis vadovas, atsiliepia ir VU Filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Marius Arvydas Šliogeris. Pasak jo, R. Plečkaitis buvo vienas iš tų žmonių, kurie sovietmečiu leido jauniems filosofams laisvai dirbti ir laisvai kvėpuoti. M. A. Šliogeris prisimena, kad profesorius gindavo jį nuo ideologinių darbuotojų antpuolių. Taip pat reikia pažymėti ir didelę vertę turinčius R. Plečkaičio mokslo darbus. „Jis pirmas žmogus, kuris atrado, kad Lietuvoje filosofija gyvuoja jau daugiau kaip 500 metų. Jis tarsi padėjo istorinį pamatą mūsų – filosofų – dabartiniam egzistavimui. Pasirodo, kad filosofinė tradicija Lietuvoje yra ilga ir galinga, šis atradimas – R. Plečkaičio nuopelnas“, – pabrėžia M. A. Šliogeris.

Džiaugiasi pripažinimu ir ragina nebijoti globalizacijos

Pats R. Plečkaitis džiaugiasi suteiktu garbės profesoriaus vardu. Aukštosios filosofinės-pedagoginės mokyklos „Ignatianum“ sprendimą jį pagerbti profesorius vertina kaip svarbų jo darbų pripažinimą. Pasak R. Plečkaičio, su Lenkijos akademine bendruomene jis seniai palaiko stiprius ryšius. Vertėtų pažymėti ir tai, kad prie „Ignatianum” mokyklos, kaip ir prie Vilniaus universiteto, ištakų stovi jėzuitai, kurių filosofiją R. Plečkaitis aktyviai tyrinėja. Apie šią sritį profesorius gali kalbėti ilgai. Pasak jo, Lietuvai jėzuitai pirmiausia nusipelnė tuo, kad pradėjo čia pasauliečių aukštąjį lavinimą. Vilniaus universiteto įkūrimas buvo vienas svarbiausių įvykių tuometiniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime. R. Plečkaitis pabrėžia, kad klestėjimo laikotarpiu universitetas buvo labai aukšto lygio – čia būdavo nagrinėjamos didžiausios Vakarų mokslo naujovės.

Optimistiškai profesorius žiūri ir į Lietuvos filosofijos ateitį: „Esame Europos Sąjungos bendruomenėje, galime laisvai judėti. Šiame globalizacijos pasaulyje esame savo vietoje.“ Kartu jis priduria, kad neverta bijoti globalizacijos, nes ši idėja iš esmės nėra nauja. „Dar antikos istorikai buvo sukūrę visuotinę pasaulinės visuomenės teoriją. Beje, ir krikščionybė skelbia – prieš Dievą visi lygūs. Krikščionys irgi yra pasaulinė bendruomenė. Todėl dabartinėje globalizacijos idėjoje nėra nieko naujo“, – aiškina profesorius. Jis taip pat pažymi, kad šiandien lietuvių filosofai yra neblogai žinomi pasaulyje. „Tai reiškia, kad mes – ne provincija. Atitinkam tarptautinius standartus“, – teigia R. Plečkaitis.