Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas astronomas Vytautas Straižys – vienas iš straipsnių serijos, publikuotos svarbiausiame Europos astronomijos moksliniame žurnale „Astronomy and Astrophysics“, bendraautorių. Kartu jis ir vienas iš Europos kosminės agentūros observatorijos „Gaia“ iniciatorių.

2013 m. pabaigoje į orbitą aplink Saulę paleista observatorija kainavo 650 mln. eurų. V. Straižys kartu su Danijos, Švedijos, Britanijos, Prancūzijos, Olandijos, Italijos ir kitų šalių mokslininkais dalyvavo planuojant „Gaia“ mokslines užduotis ir siūlė jų sprendimo būdus.

Oficialus kosminės observatorijos projekto svarstymas prasidėjo 1995 m. Kembridžo konferencijoje, kurioje „Gaia“ projekto iniciatoriai, tarp jų ir V. Straižys, pateikė numatomus žvaigždžių, galaktikų ir kitų dangaus objektų mokslinius tyrimus. Vėliau „Gaia“ konferencijos reguliariai vyko įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Vilniuje. Įvairiuose projekto etapuose dalyvavo ir kiti Vilniaus universiteto astronomai: Kazimieras Zdanavičius, Vladas Vansevičius, Gražina Tautvaišienė, Jokūbas Sūdžius, Algirdas Kazlauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto docentė Romualda Lazauskaitė.

2006 m. didelė grupė Europos astronomų, tarp jų ir septynetas iš Lietuvos, žvaigždžių klasifikacijai „Gaia“ observatorijoje pasiūlė naudoti daugiaspalvę fotometrinę sistemą, sukurtą Vilniaus fotometrinės sistemos pagrindu. Vilniaus sistema jau nuo 1965 m. naudojama žvaigždžių fiziniams parametrams nustatyti įvairiose pasaulio observatorijose. Deja, dėl sumažinto finansavimo ši sistema „Gaia“ projekte panaudota nebuvo.

V. Straižys kelerius metus vadovavo dviejų „Gaia“ projekto darbo grupių (tarpžvaigždinė ekstinkcija ir pekuliarių žvaigždžių klasifikacija) darbui, redagavo ir publikavo „Gaia“ konferencijų pranešimus Vilniuje leidžiamame žurnale „Baltic Astronomy“. 2006–2011 m. jis kartu su R. Lazauskaite pasiūlė naują metodą žvaigždžių fiziniams parametrams (temperatūroms, masėms, dydžiams) nustatyti panaudojant „Gaia“ observatorijos spektrus.

Dabar V. Straižys ir jo bendradarbiai VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute naudoja „Gaia“ trigonometrinius paralaksus tarpžvaigždinių debesų nuotoliams nustatyti.

„Gaia“ observatorija dirba kosminėje erdvėje jau daugiau nei trejus metus, atlikdama iki šiol neregėto tikslumo žvaigždžių, galaktikų, kvazarų, asteroidų ir kitų dangaus kūnų koordinačių matavimus, kurie leidžia nustatyti jų judėjimus, radialinius greičius, trigonometrinius paralaksus arba nuotolius nuo Žemės. Fotometriniai matavimai leidžia tyrinėti spindesio pokyčius, nustatyti apytikres žvaigždžių temperatūras.

Jungiant „Gaia“ žvaigždžių paralaksus su šviesos sugertimi, išmatuota Vilniaus fotometrine sistema, galima tirti tarpžvaigždinių dulkių debesų pasiskirstymą mūsų Galaktikoje, spiralinę Galaktikos vijų struktūrą ir žvaigždėdaros procesus.

Pasak prof. V. Straižio, Lietuvos astronomams atsiveria naujos tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo galimybės.

„Jau dabar VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai dalyvauja naujame Europos kosminės agentūros (ESA) projekte „Plato“, skirtame planetų, skriejančių aplink tolimas žvaigždes, paieškai. Žvaigždžių, kurios gali turėti planetų sistemas, fotometriniai ir spektriniai tyrimai vyksta VU Molėtų astronomijos observatorijoje. Šiuo metu kosminė observatorija „Plato“ yra projektuojama, ją numatoma paleisti į erdvę 2026 m. 2010-aisiais įkurta Lietuvos kosmoso asociacija bendradarbiauja su ESA daugiausia technologijos klausimais. Jeigu mokslinis ir techninis bendradarbiavimas su ESA bus naudingas abiem pusėms, ateityje Lietuva galėtų tapti visateise ESA nare“, – teigia V. Straižys.