Rugsėjo 24 d. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas švenčia 45 metų sukaktį, tačiau artėjančios šventės nuotaiką kiek temdo spaudoje pasirodę samprotavimai ir spėlionės apie galimą fakulteto panaikinimą. Šios kalbos verčia nerimauti KHF bendruomenę.

„Universitas Vilnensis“ siūlo savo skaitytojams Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos ir Kauno humanitarinio fakulteto dekano prof. dr. Sauliaus Gudo komentarus apie šią situaciją.

Pirmiausia reikia pasakyti apie visų kalbų ištakas. Ne taip seniai buvo paskelbtas ES struktūrinių fondų konkursas dėl mokslo ir studijų institucijų restruktūrizacijos. Iki spalio 15 d. galima teikti paraiškas ir gauti tam tikrą sumą, jeigu, pavyzdžiui, universitetai nutaria jungtis tarpusavyje arba restruktūrizacija numatoma universiteto viduje. Mes išplatinome šią informaciją kai kuriems dekanams. Apie galimybę dalyvauti tokiame projekte buvo informuoti Chemijos, Gamtos mokslų ir Fizikos fakultetų dekanai, nes ateityje šie fakultetai taps Saulėtekio slėnio dalimi, tad jau dabar galima teikti paraišką ir iš struktūrinių fondų bandyti gauti iki 20 mln. litų restruktūrizacijai. Dekanams buvo pasiūlyta pakalbėti su savo fakultetų bendruomenėmis ir aptarti galimybę parengti atitinkamą projektą.

Lygiai tas pats buvo pasakyta Kauno humanitarinio fakulteto dekanui prof. dr. Sauliui Gudui. KHF reikia nemažai investicijų į akademinį miestelį. Buvo iškelta idėja, kad viena iš galimybių gauti papildomų pinigų yra steigti Mokymosi visą gyvenimą centrą. Pasakyta, kad galima teikti atitinkamą projektą, jeigu, žinoma, fakulteto bendruomenę tenkina šiam projektui nustatyti reikalavimai. Pakartosiu, tai buvo tik idėja, kurią fakultetui pasiūlyta apmąstyti. Kitaip sakant, viskas priklauso nuo paties fakulteto, nes projektą rengs ne rektorius ir ne prorektoriai – projektą galėtų parengti tik fakultetas, jeigu jis mano, kad tai yra tikslinga. Jeigu jie to nenori – niekas jų neprivers. Viskas liks kaip buvo.

Galiu tik pakartoti: nei rektoratas, nei Senato komisija, nei Senatas klausimo dėl Mokymosi visą gyvenimą centro įkūrimo ar KHF panaikinimo net nėra svarstę.

Po to, kai pasigirdo visos šios kalbos, aš gavau nemažai elektroninių laiškų iš KHF studentų, kurie nerimauja, kad fakultetas gali būti panaikintas, o studijos perkeltos į Vilnių. Norėčiau visus juos nuraminti. Nė vienos studijų programos, pagal kurią studijuoti įstojo šiemetiniai abiturientai ar pagal kurią jau mokosi vyresnių kursų studentai, niekas nesiruošia nutraukti. Taip pat neplanuojama perkelti jokių studijų programų iš Kauno į Vilnių, nes niekas nesiruošia uždaryti Kauno humanitarinio fakulteto, kuris pakankamai stipriai laikosi tarp kitų Kaune esančių aukštųjų mokyklų.

Aš pageidaučiau, kad nesijaudintų nei fakulteto darbuotojai, nei ten besimokantys studentai, nei tie, kas planuoja stoti į KHF kitais metais ar tęsti jame savo studijas. Jie neturėtų kreipti dėmesio į tuos gandus, kurie buvo išpūsti iš idėjos, pateiktos Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenei.

Kalbant apie išplatintą KHF visuotinio susirinkimo kreipimąsi, aš pavadinčiau šį raštą nekorektišku. Ten kalbama apie projektą, tačiau jokio projekto nėra. Buvo tik idėja, kurią raštu išdėstė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis. Pakartosiu – tai buvo tik idėja apmąstymui.

Kauno humanitarinio fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Gudas:

Viskas prasidėjo tada, kai akademinę fakulteto bendruomenę pasiekė ankstyvos stadijos projekto idėjos tekstas, kuriame galima buvo įžiūrėti reorganizacijos į Mokymosi visą gyvenimą centrą, panaikinant fakultetą, grėsmę. Pavyzdžiui, ten buvo rašoma apie perkėlimą šiuo metu vykdomų VU KHF programų į kitus akademinius padalinius. Suprantama, kad mūsų bendruomenė, pirmiausia taryba, susipažinusi su tokia projekto idėja, sunerimo. Fakulteto akademinė bendruomenė pasigedo atviro dialogo ir argumentavimo.

Nuvažiavome pas rektorių išsiaiškinti situacijos ir rektorius patikino fakulteto tarybos atstovus, kad fakulteto uždaryti nenumatoma, tačiau, suprantama, nerimas tarp darbuotojų ir studentų iš karto nenuslūgo. Mūsų manymu, projekto idėjos tekste tiesiog buvo pavartota labai nevykusi formuluotė, dėl kurios ir kilo visas triukšmas.

Pokalbyje su rektoriumi tiesiog buvo pasiūlyta fakultetui įvertinti galimo projekto idėją. Fakulteto specialistų darbo grupė labai rimtai išanalizavo dalyvavimo projekte ekonominius, akademinius ir socialinius aspektus, pateikė išvadas, jas apsvarstėme fakulteto tarybos posėdyje ir nutarėme, kad dalyvauti tokiame projekte yra netikslinga.

Jau praėjo nemažai laiko nuo pirmųjų šios problemos svarstymų, dabar svarbiausia yra tai, kad rektorius aiškiai išsakė savo poziciją, jog fakultetas išliks, jo niekas nesiruošia naikinti. Mes labai laukėme rektoriaus atvykimo šią savaitę, bet pasikeitus darbo grafikui rektorius atvyks į mūsų fakulteto sukakties šventę rugsėjo 24 d. Tiesioginis pokalbis su studentais ir darbuotojais reikalingas, nes tam tikras nerimas – ypač tarp studentų – vis dar jaučiamas. Manau, jiems bus pravartu išgirsti rektoriaus poziciją iš pirmų lūpų.

Kalbant apie ateitį, manau, kad Vilniaus universitetui tikrai naudinga turėti Kaune tokį stiprų padalinį, koks šiandien yra mūsų fakultetas. Studijas čia renkasi ne tik laikinosios sostinės gyventojai, bet ir nemažai abiturientų, gyvenančių į vakarus nuo Kauno. Tai lemia keletas dalykų – jiems čia arčiau atvažiuoti, čia yra pigesnis pragyvenimas negu Vilniuje, o siūloma studijų kokybė atitinka Vilniaus universiteto studijų kokybę. Be to, praktiką steigti nutolusius nuo pagrindinio centro universiteto filialus turi nemaža dalis Europos aukštųjų mokyklų. Bendrame europiniame kontekste mes nesame jokia išimtis. Kauno miestas plėtosis, daugės ir norinčiųjų studijuoti VU.

KHF per 45 metus iškovojo gana aukštą poziciją tarp visų Vilniaus universiteto fakultetų pagal mokslinius, akademinius ir ekonominius rodiklius. Mūsų studijų programos gražiai konkuruoja su kitų aukštųjų mokyklų programomis, šiemet esame surinkę labai nemažai planuotų studijų krepšelių, kai kurios programos net daugiau kaip 100 procentų. Be to, visada užsidirbame lėšų ir savarankiškai, nes, kaip ir ankstesniais metais, šiemet pas mus atėjo studentų, kurie studijuoja savo lėšomis. Atviras dialogas, būdingas akademinei bendruomenei, išspręs problemas.