Mieli kolegos, kolegės, studentai, Vilniaus universiteto bendruomenės nariai,

baigiame 446-uosius universiteto metus. 2025-ieji ypatingi tuo, kad užbaigėme penkerių metų strategiją ir tuo pat metu rengiame naują laikotarpiui iki 2030-ųjų. Pastarųjų penkerių metų refleksija – įgijome daugiau patirties, pasitikėjimo savimi ir vieni kitais. Matome savo stiprybes ir žinome, kur dar turime pasitempti. Esame pasirengę žengti į naują etapą ir įsitvirtinti tarp pažangių Europos universitetų.

Strategiją suvokiame ne kaip formalų dokumentą, bet kaip platų bendruomenės sutarimą apie tai, kas reikšminga ir prasminga. Strategija, o gal net dar labiau diskusijos apie ją rodo, ką apie savo institucijos raidą manome mes patys ir ką norime papasakoti suinteresuotai visuomenei. Globalioje mokslo ir studijų erdvėje įsitvirtinęs, nacionaliniu mastu telkiantis ir darbuotojams bei studentams patrauklus universitetas – tokia pati bendriausia mūsų strateginė ambicija, kuri toliau skleisis per mokslo ekscelencijos centrus, mokslo ir verslo ekosistemos kūrimą, siekį dar labiau stiprinti studijų individualumą ir mentorystę. Esame atviri naujų žmonių, akademinių lyderių ir jaunų talentų, atėjimui, bet kartu pasiruošę pasiūlyti naujas galimybes visai bendruomenei (karjeros keliai, kūrybinės atostogos, dėstymo krūvis). Galiausiai, atsižvelgdami į savo patirtį, kurią įgijome dalyvaudami rengiant strateginę viziją „Lietuva 2050“, norime aktyviau ir labiau struktūruotai universitetinės idėjų kalvės lygmeniu pasiūlyti valstybei ir visuomenei savo ekspertines idėjas ir sprendimus. Esu įsitikinęs, kad ypač dabar valstybei ir visuomenei to labai reikia.

Šių metų išskirtinis pasiekimas – Europos Komisijos sprendimas skirti lėšų LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai Lietuvoje; 130 mln. eurų vertės projekto koordinatorius yra Vilniaus universitetas. Tikimasi, kad iš šios iniciatyvos išaugs nacionalinis kompetencijų ir technologijų centras, sutelksiantis pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus bei jų rengimą.

Toliau smarkiai auga „Horizon Europe“ projektų portfelis – patvirtintas finansavimas 71 projektui, kuriuose Vilniaus universitetas dalyvauja koordinatoriaus arba partnerio teisėmis ir kurių vertė perkopė 22 mln. eurų. Laimėta net 12 individualių MSCA podoktorantūros stažuočių projektų. ERC projektų vykdytojų gretas papildė prof. Urtė Neniškytė.

Tarp naujų Lietuvoje steigiamų tarptautinių kompetencijos centrų – du Vilniaus universiteto centrai: Pažangaus ligų modeliavimo centras (kartu su Santaros klinikomis ir Utrechto universitetu) bei Terahercinių ir hibridinių puslaidininkinių lustų centras, vienijantis Vilniaus universitetą, Fizinių ir technologijos mokslų centrą ir Eindhoveno technologijos universitetą.

Šiais metais paskelbtas pirmasis naujo tipo konkursas – Vilniaus universitetas gavo finansavimą net 26 jaunųjų projektų vadovų atrankai pagal priemonę „Mano pirmoji tyrimų komanda“. Jaunieji vadovai turės galimybę trejiems metams įkurti pirmąją savarankišką mokslinių tyrimų grupę.

2025 m. Vilniaus universiteto mokslininkai paskelbė 5 publikacijas žurnale „Nature“, 42 publikacijas kituose „Nature“ grupės leidiniuose, išleista 16 tarptautinių monografijų, o prof. Lino Mažučio straipsnis ką tik publikuotas žurnale „Science“.

Iš 7 Lietuvos mokslo premijų 4 atiteko Vilniaus universiteto mokslininkams, o prof. Marija Drėmaitė tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate už moderniosios architektūros idėjų sklaidą. Trys jaunieji Vilniaus universiteto mokslininkai tapo geriausių šalies disertacijų laureatais.

Į metinę 2024 m. Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) apžvalgą tarp svarbiausių eksperimentinių pasiekimų pateko Mindaugo Šarpio publikacija. Žurnalo „Electro Optics“ paskelbtame kasmetiniame „Photonics100“ sąraše, kuriame išskiriama 100 įtakingiausių asmenų, formuojančių fotonikos raidą, minimas ir Vilniaus universiteto tyrėjas Rimantas Budriūnas.

Vilniaus universiteto astronomai kartu su kolegomis iš Lenkijos ir kitų šalių identifikavo egzoplanetą – dujinę milžinę, esančią toliau nuo Galaktikos centro. Tai tik trečias toks atradimas pasaulyje per visą stebėjimų istoriją.

Naujajame medicinos mokslo centre atidarėme Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanką.

Šiemet universiteto studijų programų portfelis pasipildė trimis naujomis tarptautinėmis bakalauro studijų programomis. Kauno fakultetas parengė studijų programą „Kalba ir dirbtinio intelekto valdymas“, skirtą šiuolaikinių kalbos technologijų taikymo problematikai, o Filosofijos fakultetas startavo su „Tvarumo ir ateities visuomenių“ studijomis, kurdamas erdvę studentams, norintiems pažinti visuomenės ateities vystymosi tendencijas. Bendra Komunikacijos fakulteto ir Verslo mokyklos programa „Inovatyvi komunikacija ir antreprenerystė“ jungia komunikacijos turinį ir verslo mąstyseną.

Per metus beveik 15 proc. dėstytojų dalyvavo edukacinių kompetencijų mokymuose. Dėstytojų norą tobulinti dėstymą ir įtraukti studentus į aktyvų mokymąsi ne mažiau iškalbingai liudija dėstymo iniciatyvų skaičiai, bet labiausiai džiugina tai, kad šias dėstytojų pastangas įvertina studentai. Ši kelerius metus universitete kurta dėstytojų kompetencijų tobulinimo ir pripažinimo sistema vertinama kaip pažangiausia šalyje, galinti pasiūlyti sektinos praktikos pavyzdžių kitoms aukštosioms mokykloms.

Bendruomenės ir organizacijos požiūriu šiais metais pasiekėme naują riboženklį – mūsų darbuotojų skaičius perkopė 6000. Esame tikrai didelis ir, tikimės, vis geresnis darbdavys. Iš dalies šį augimą lėmė nauja praktika darbinti studentus įvairioms universiteto veikloms, tam įsteigiant specialias pareigybes.

Rugsėjo pabaigoje jau antrą kartą vyko Vilniaus universiteto alumnų festivalis, tampantis reikšminga universiteto bendruomenę vienijančia tradicija.

YIVO konferencija, skirta pasaulinio garso žydų mokslo instituto 100-mečiui, sujungė Vilniaus universitetą su Niujorko mokslo centru.

Universitete lankėsi Sorbonos universiteto prezidentė Nathalie Drach-Temam, Nobelio premijos laureatai Victoras Ambrosas ir Richardas Johnas Robertsas. O vizito CERN metu išreiškėme siekį tapti visateisiais šios organizacijos nariais.

Šiemet pirmą kartą organizavome specialų renginį moksleiviams – VU Superpaskaitą, subūrusią šimtus motyvuotų moksleivių gyvai ir dar platesnę auditoriją LRT transliacijos metu.

Per metus išdalinome daugiau nei 1000 partnerių stipendijų studentams: už gerus mokymosi rezultatus, baigiamuosius darbus, dalyvavimą mokslinėse konferencijose, taip pat VU 450-mečio stipendijas, kurios jau tapo mūsų bendruomenės akademinės ir socialinės misijos simboliu.

Per pastaruosius metus reikšmingai stiprinome bendradarbiavimą su didžiaisiais Lietuvos žiniasklaidos kanalais. Žurnalas „Spectrum“ tapo prieinamas plačiajai „Delfi“ skaitytojų auditorijai, o tinklalaidė „Mokslas be pamokslų“ įsitvirtino aukščiausiose pozicijose LRT.

Matome naujus kokybinius rezultatus tarptautinės mokslo komunikacijos srityje. Per šiuos metus Vilniaus universiteto mokslo darbai ir pasiekimai užsienio žiniasklaidoje paminėti daugiau nei 500 kartų, o kryptingas įdirbis lemia augantį universiteto matomumą ir reputaciją tarptautinėje erdvėje. Turėjome ir netikėtų atgarsių, kaip kad trumpas vienos tarptautinės studentės diplomo įteikimo video „Tiktok“ platformoje, sulaukęs milijonų peržiūrų ir reakcijų visame pasaulyje.

Infrastruktūros srityje pradėjome Chemijos ir geomokslų fakulteto naujo pastato statybas. Tarptautiniame architektūros konkurse Saulėtekio g. 9 kompleksui pertvarkyti ir naujam Matematikos ir informatikos fakulteto pastatui statyti išrinktas nugalėtojas. Intensyviai tvarkoma visų akademinių miestelių aplinka, gerinamos darbo, mokymosi, laisvalaikio sąlygos.

Išskirtinis įvykis Vilniaus universiteto fondo istorijoje – „Swedbank“ 10 mln. eurų dotacija universitetui, rodanti tikėjimą mokslo ir studijų svarba ir pasitikėjimą Vilniaus universitetu.

Šiuo metu valstybėje ir visuomenėje išgyvename sudėtingą laikotarpį, turbūt pirmą tokį naujausioje Lietuvos istorijoje, ypač po sėkmingai susiklosčiusios narystės Europos Unijoje ir NATO. Geopolitinių iššūkių ir vidinės sumaišties akivaizdoje raginame politikus susitelkti į esminius dalykus – valstybės ateities strategiją, saugumą ir atsparumą. Dešimtmečius puoselėtas saugumas, visuomenės pasitikėjimas, politiškai stabilios ir ekonomiškai veržlios šalies reputacija gresia būti paaukoti ant trumpalaikių politinių interesų laužo.

Pats metas atrasti temas, kurios mus vienytų ir suteiktų naują kryptį, ir joms įsipareigoti – tai nacionalinės valstybės gyvybingumas, Europos Unijos integralumas, NATO tvarumas. Siekiant įsivardinti esminius tikslus ir veikimo principus, būtinas atsakingų politikų dialogas su aktyviomis ir valstybės pažanga besirūpinančiomis visuomenės grupėmis. Universitetas pasiruošęs būti šio proceso dalimi – pagal savo kompetenciją galime telkti, moderuoti, analizuoti ir teikti siūlymus. Universitetas gali ir turi rodyti bendro veikimo, išmintingo įsiklausymo ir plataus konsensuso pavyzdį. Raginu visus bendruomenės narius rasti laiko ir energijos dalintis savo idėjomis, žiniomis, išmanymu, kad mūsų šalis būtų šviesesnė.

Bet dabar tiesiog laukiame vėl prasidedančio šviesesnio metų laikotarpio. Gražių švenčių ir sėkmingų bei viltingų naujų 2026-ųjų!

Prof. Rimvydas Petrauskas

Vilniaus universiteto rektorius