Penktadienį Vilniaus universitete viešėjo Islandijos kultūros ir švietimo ministras Illugi Gunnarssonas. Jo vizitas Lietuvoje susijęs su tądien vykusiu renginiu „Ačiū Tau, Islandija (Takk Island)“, skirtu Islandijos nepriklausomybės dienai. Ši šalis pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 1990 m.

Ministras prieš keletą savaičių lankėsi Armėnijos sostinėje Jerevane, kur vyko Bolonijos procese dalyvaujančių šalių atstovų susitikimas. Tad svečias rektorių trumpai supažindino su Jerevane priimtais nutarimais, pristatė aukštojo mokslo situaciją Islandijoje. „Dabar mūsų šalyje daug daugiau jaunų žmonių renkasi studijas universitetuose. Anksčiau, palyginti su Skandinavijos šalimis, mažesnis procentas jaunuolių norėdavo studijuoti. Dabar šis procentas maždaug vienodas. Tačiau tai kelia finansavimo ir kokybės klausimus“, – pažymėjo I. Gunnarssonas.

Rektorius tvirtino, kad su panašiomis problemomis susiduriame ir mes: „Yra manančių, kad aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems. Vilniaus universitetas laikosi pozicijos, kad reikėtų mažiau absolventų, tačiau su aukštos kokybės išsilavinimu. Pas mus aukštąjį išsilavinimą įgiję apie 40 proc. žmonių. Ir dauguma verslininkų įsitikinę, kad jiems reikėtų mažiau darbuotojų, bet aukšto meistriškumo.“

„Studentai turėtų konkuruoti dėl universitetų, o ne universitetai dėl studentų. Taigi turėtume priimti strateginį sprendimą dėl universitetų finansavimo. Tai nelengva, nes padariniai gali būti didžiuliai“, – kalbėjo Islandijos kultūros ir švietimo ministras.

Rektorius su ministru diskutavo apie priėmimo, aukštojo mokslo finansavimo sistemas, problemas, tarptautiškumą. Prof. A. Žukauskas itin pabrėžė tarptautiškumo naudą ir svarbą šiandieniniame pasaulyje, tačiau į tai, anot rektoriaus, reikia žvelgti plačiau, neapsiribojant tiktai studijų programomis anglų kalba.

„Mūsų šalyje yra 7 universitetai, iš kurių keli vargiai galėtų būti taip vadinami. Be to, 320 tūkstančių gyventojų turinčiai Islandijai tiek universitetų per daug. Taigi svarstome, kaip sumažinti jų skaičių“, – sakė I. Gunnarssonas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Islandijoje mokslininkas 60 proc. laiko privalo skirti dėstymui, likusius 40 proc. – mokslui. Tai, anot ministro, nėra gerai, nes geras dėstytojas nebūtinai yra geras mokslininkas ir atvirkščiai. Papasakojęs apie VU patirtį šioje srityje, su tuo sutiko ir prof. A. Žukauskas.

Vizito akimirkos