Balandžio 22–23 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje vyko vienuoliktosios Verslo dienos – VeDi‘15. Vakar VU rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, atidarydamas renginį, pasakojo apie mokslo ir verslo santykį, dėstė pagrindines problemas, trukdančias šių dviejų sričių plėtrai Lietuvoje.

Laiko mašinos neužpatentuosi

Savo kalbą rektorius pradėjo nuo verslo ir inovacijų guru vadinamo Andrew Grove‘o minties, kad pagrindiniai du verslo pažangos varomieji aspektai yra technologija ir paranoja. Paranoja šiuo atveju reiškia ne medicininę diagnozę, bet idėjų generavimą.

Prof. A. Žukauskas pabrėžė, kad yra daug formų, kaip mokslines idėjas perduoti verslui. Pirmiausia, galima remtis atvira informacija – viešoje erdvėje daug neapgintų idėjų, kurias įmanoma realizuoti. Antras būdas – senų patentų panaudojimas. „Galite paimti kokį patentą, Lietuvoje tai labai sėkmingai daroma, prekinio ženklo neturėsite, tačiau kitaip pavadinsite ir paleisite į prekybą“, – kalbėjo rektorius.

Mokslininkai, suvokę savo veiklos rezultatų vertę, juos patentuoja. Yra nemažai variantų, kaip verslo atstovai gali tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, įvairių lygių licencijų įsigijimas. Institucija, kurioje gimė naujas sumanymas, gali įkurti vadinamąjį spin-off – atšakinę bendrovę, kuriai perduota teisė ta licencija naudotis. Be to, įmonės, riziką dažnai pasidalydamos su valstybe, pačios užsako tyrimus.

Rektorius atkreipė dėmesį į tai, kad ne viską galima užpatentuoti. „Jei kas išrastų laiko mašiną, ją užpatentuoti būtų labai sunku, nes visa patentinė teisė paremta tobulinimu. Kaip išradėjas, aš turiu padaryti geriau nei prieš tai buvęs prototipas. Laiko mašina tokio neturi. Užtat dviratį patentuoti galima labai lengvai“, – juokaudamas teigė jis.

Prof. A. Žukauskas mokslo ir verslo sintezėje išskyrė antreprenerio svarbą. „Jo neįmanoma išugdyti universitete – toks žmogus privalo turėti patirtį (dirbti versle) ir būti uostęs mokslo. Antrepreneris randa mokslininką, kuris galėtų įgyvendinti verslo sektoriaus sumanymus“, – aiškino jis.

Verslumą stabdo kultūra?

Anot rektoriaus, Lietuvos inovatyvumą kartais riboja kultūriškai susiklosčiusios visuomenės savybės. Prof. A. Žukauskas, remdamasis savo draugo Burkardo Wordenweberio tyrimu, pastebėjo, kad lietuviai yra beveik tokie pat individualistai kaip ir amerikiečiai.

„Manoma, kad ten, kur stiprus individualizmas, inovatyvumo daugiau. Tad tai yra jūsų pranašumas. Bet turime kitų milžiniškų bėdų. Viena – pagal olandų sociologo Geerto Hofstede’o kultūrines dimensijas – didelis atstumas iki valdžios. Tai viršininko ir pavaldinio sindromas, atsiskleidžiantis informacijos sklaidoje. Mums trūksta vertikalios komunikacijos: studentai kalbasi sau, dėstytojai – sau ir informacija blogai cirkuliuoja“, – sakė jis. Kita G. Hofstede’o išskirta dimensija – neapibrėžties vengimas, kalbant apie verslą – nemokėjimas administruoti rizikos. „Lietuvis nori pirkti nekilnojamąjį turtą, automobilį – dalykus, kurie neprapuls. O kas dės pinigus į technologijas ir inovacijas?“ – svarstė rektorius.

Pabaigoje prof. A. Žukauskas grįžo prie A. Grove‘o verslo pamokų. Pasak jo, sėkmė gimdo nusiraminimą, o nusiraminimas – nesėkmę. Dėl to viršūnėje išlieka tik paranojikai. „Tai neramūs žmonės, kurie, nepaisydami sėkmės, tokie ir išlieka. Jei uždirbo – reikia uždirbti daugiau, jei ką sukūrė – nori geriau. Būkite tokie – paranojikai gerąja to žodžio prasme“, – studentams linkėjo rektorius.

Paskaitos akimirkos