Vartotojų elgsena nuolat keičiasi ir vystosi, tačiau per COVID-19 pandemiją pokyčiai smarkiai pakeitė verslo pasaulį – griežto karantino metu buvo pereita prie kone visiško apsipirkimo internetu. Tačiau 2022 m. pagaliau grįžtame į „normalų gyvenimą“. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos docentės Elzės Rudienės, po pandemijos pirkdami tam tikras prekes pirkėjai vis dar išleidžia daugiau pinigų el. parduotuvėse, tačiau kai kurių prekių atžvilgiu situacija kardinaliai skirtinga – žmonės grįžo į fizines parduotuves pamiršdami el. parduotuvių alternatyvą.

„Siuntų tarnybų, kurjerių turimais duomenimis, prekių pristatymas grįžta į 2019 m. lygį, žmonės savo pirkimo įpročius, prekių pristatymo būdus nebūtinai sieja su el. prekyba. Tiesioginio neigiamo pandemijos poveikio nebūtų galima identifikuoti“, – sako VU mokslininkė.

„Vadinamosios „pauzės“ prekybininkams pandemijos metu, kai dėl ribojimų turėjo užsidaryti fizinės parduotuvės, paskatino didžiulį el. prekybos sektoriaus augimą, nes be maisto, būtinųjų prekių daugiausia tik internete buvo galima užsisakyti, nusipirkti reikalingų prekių, produktų. Kaip matome dabar ir kaip minėjo Elzė, balansavimas tarp e. prekybos ir fizinės prekybos ir yra aiškus parodymas to, kad tam tikras prekes pirkėjai nori pamatyti, išbandyti, „pačiupinėti“ fiziškai, o tam tikras prekes, ypač įvertinę palankesnes pirkimo el. būdu sąlygas, patogiai užsisako ir mielai perka internete. Manau, kad sustiprėjusi el. prekyba tam tikrose srityse papildo fizinių parduotuvių pirkėjų „srautingumą“, – priduria doc. E. Rudienės studentas Antanas Bunikis.

Docentė Elzė Rudienė ir studentas Antanas Bunikis

Doc. E. Rudienės atliekamų mokslinių tyrimų sritys, kaip ir darbas prekybos ir pramogų centre „Ozas“ rinkodaros vadove, yra glaudžiai susijusios su rinkodara: tiriama vartotojų elgsena, jos pokyčiai, įvairūs vartotojams svarbūs veiksniai ir kiti rinkodaros faktoriai, kurie keičiasi kintant aplinkai. Kaip pasakoja jos studentas A. Bunikis, ryšys tarp jų, kaip dėstytojos ir studento, visų pirma užsimezgė nuo asmeninio susidomėjimo dėstomais dalykais, konkrečiau, rinkodaros efektyvumu ir jo tyrimais.

Siuntų tarnybų, kurjerių turimais duomenimis, prekių pristatymas grįžta į 2019 m. lygį, žmonės savo pirkimo įpročius, prekių pristatymo būdus nebūtinai sieja su el. prekyba. Tiesioginio neigiamo pandemijos poveikio nebūtų galima identifikuoti, sako VU mokslininkė.

Dėstytoja studentą apibūdino kaip išskirtinį, drąsų, nebijantį klausti. Tai ypač išryškėjo, pasak jos, nuotolinėse paskaitose, kai dauguma studentų mažiau įsitraukdavo į diskusijas, išsakydavo savo nuomonę. Doc. E. Rudienės teigimu, tai buvo pirmas požymis, paskatinęs labiau atkreipti dėmesį į studento gabumus, o dirbant kartu kursinio darbo rašymo metu pasidarė aišku – studentas turi neeilinių gebėjimų, kuriuos galima panaudoti praktiškai. Todėl VU docentė pakvietė bakalauro studijų studentą dirbti drauge ne tik universitete, bet ir versle.

„Didžiausi iššūkiai turbūt buvo darbas naujoje srityje ir tuo metu vyravę ribojimai, susiję su pandemija. Manau, kad, pradėjus naują darbą jau pažįstamo žmogaus komandoje, abipusis ryšys tarp dėstytojos ir manęs vienareikšmiškai padėjo. Pačioje naujo darbo pradžioje buvo daug iššūkių, daug naujos informacijos, kurią pavyko susisteminti, įsisavinti“, – pasakoja A. Bunikis.

Verslo mokyklos studentas pastebi, ko šiandieniame kontekste tikimasi iš prekių ženklų komunikacijos. Pasak jo, apskritai prekių ženklų komunikacija, jos tendencijos, ypač po pandemijos, orientuotos į paprastumą, nuoširdumą, natūralumą įvairiomis prasmėmis.

Docentė Elzė Rudienė ir studentas Antanas Bunikis

„Kalbama ne tik apie ekologišką prekių kilmę, naudą aplinkai ir vartotojui, bet ir apskritai akcentuojami nuoširdūs jausmai. Komunikuojamos tokios idėjos kaip, pavyzdžiui: kiekvienas yra savitai gražus ir savitai įdomus. Pabrėžiamas ir įvairiapusis dėmesys: sau, artimam žmogui, šaliai, situacijai ir t. t.“, – vardija A. Bunikis.

E. Rudienė pritaria – iš komunikacinių žinučių vartotojai laukia vis daugiau tiesos, nuoširdumo. Anot jos, apgaulės būdu naudos siekusiam prekės ženklui ar kompanijai ateities paprasčiausiai nėra.

Manau, kad sustiprėjusi el. prekyba tam tikrose srityse papildo fizinių parduotuvių pirkėjų „srautingumą“, sako A. Bunikis.

„Viskas, ką prekių ženklai komunikuoja, skelbia, turi būti jų palaikoma, įgyvendinama praktiškai. Jokiais būdais negalima apsimetinėti arba dirbtinai prisitaikyti prie esamų tendencijų. Pavyzdžiui, jei prekių ženklai realiai nepalaiko žmogaus laisvių, galimybių išreikšti save, o jų komunikacija – visiškai priešinga, ilgainiui tiesa paaiškės. Taip besielgiantys prekės ženklai turėtų sulaukti vartotojų pasmerkimo, reiškiančio prekės ženklo vertės mažėjimą. Pagrindiniai dalykai, kaip Antanas ir sakė, yra paprastumas, nuoširdumas, natūralumas. Svarbu įvardyti, akcentuoti tai, kad dažnas prekės ženklas šiandien siekia dirbtinai prisitaikyti prie aktualių tendencijų tam, kad „papultų ant bangos“, tačiau tuo atveju, jei komunikacija neatspindi tiesos, nebus ir gero rezultato“, – tikina VU mokslininkė.

Siekdamas pabrėžti dėstytojo (-os) ir studento (-ės) santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, VU pristato meninį projektą – virtualią parodą, įgyvendinamą su fotografu, dokumentinės ir portretinės fotografijos atstovu Tadu Kazakevičiumi. Parodoje – taip pat ir docentės E. Rudienės bei A. Bunikio portretų serija, atskleidžianti nuoširdų ir atidų jų santykį.