Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) pažymi, kad ECTS diegimas – teigiamas žingsnis įgyvendinant Bolonijos proceso tikslus, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad būtų išvengta mechaninio kreditų konvertavimo, studijų programos būtų peržiūrėtos, orientuojant jas į studentą ir suformuluojant siekiamus studijų rezultatus. Tokio studijų proceso svarbiausia komponente tampa kompetencijos, kurios yra kvalifikacijos pagrindas, o bendrosios kompetencijos – ir neatsiejama universitetinio išsilavinimo dalis.

Siekiant, kad ECTS diegimas pagreitintų kokybinius dabartinės studijų sistemos pokyčius bei į studentą orientuoto mokymosi procesus, VU SA atkreipia dėmesį į aspektus, kurie padėtų kokybiškai pereiti iš nacionalinės kreditų sistemos į europinę ir turėtų teigiamos įtakos studijų procesui.

Visų VU vykdomų I ir II pakopos studijų programų peržiūra

Siekiant gerų rezultatų būtina įvertinti programų aktualumą, įtraukiant į šį procesą socialinius dalininkus (stakeholders), nustatyti ugdomas kompetencijas, suformuoti aiškius siekiamus studijų rezultatus (learning outcomes). Remiantis analize dalykų (modulių) aprašai turi būti atnaujinti, juose turi atsispindėti programos nuoseklumas, užtikrinantis kompetencijų ugdymą. Taip pat labai svarbu, kad patvirtinti dalykų aprašai būtų pasiekiami studentams bei stojantiesiems (Remiantis Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų (European Standarts and Guidelines for Quality Assurance) 1.2, 1.7 punktais).

Studentų ir kitų socialinių dalininkų įtraukimas

Šiuo metu Lietuvoje vis dar gajus požiūris, jog studentai yra savotiška opozicija – Vilniaus universitetas, galėtų tapti pokyčių židiniu. Siekiant gerinti studijų kokybę institucijose, būtinas dialogas tarp studentų ir kitų akademinės bendruomenės narių, studentų, kaip partnerių pripažinimas, įtraukiant juos į visus su studijomis susijusius procesus („Ministrai pabrėžia konstruktyvų studentų dalyvavimą Bolonijos procese ir akcentuoja būtinybę nuolat ir nuo pat pradžių įtraukti studentus į tolimesnius veiksmus“ (Berlyno komunikatas). Studijų proceso tobulinime, šalia šiuo metu studijuojančių studentų, deramą vietą turėtų užimti ir absolventai.
Nemaža dalis studentų įgiję išsilavinimą nėra paklausūs darbo rinkoje. Norint padaryti studijų programas „aktualias“, itin svarbu į studijų programų atnaujinimo procesą bei ugdomų kompetencijų formavimą įtraukti socialinius dalininkus iš privataus sektoriaus taip didinant studentų konkurencingumą darbo rinkoje.
Tik diskusijos akademinės bendruomenės viduje, studentų ir kitų socialinių dalininkų įtraukimas gali užtikrinti tolimesnę kryptingą Universiteto plėtrą, kuri būtina siekiant gerinti studijų ir mokslo kokybę.

Bendrosios kompetencijos
VU SA pabrėžia bendrųjų kompetencijų (tokių kaip gebėjimas mokytis, bendravimas užsienio kalbomis, skaitmeninis raštingumas ir kt.) svarbą ugdymo procese, kurios tampa itin svarbios nuolat besikeičiančio pasaulio kontekste ir tampa pagrindu užtikrinant mokymasi visą gyvenimą, individo gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos bei kuriant pilietiškai atsakingą žinių visuomenę. Nepuoselėjanti jų institucija, neturėtų savęs vadinti Universitetu. Šios kompetencijos yra sunkiausiai išugdomos, bet yra bene norimiausios darbdavių.