Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) mokslininkė prof. Ingrida Šaulienė, tyrinėjanti žiedadulkes ir jų plitimą, sako, kad vasarą daugeliui žmonių alergija žiedadulkėms gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Ypač paplitęs alerginis rinitas, labiau žinomas kaip šienligė. Tai viena iš dažniausių lėtinių neinfekcinių ligų, paveikianti iki 40 proc. Europos gyventojų. Mokslininkė pasakoja, koks žiedadulkių poveikis vasarą ir kaip išvengti alergijos sukeliamų sunkumų.

„Šienligė turi reikšmingą neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, blogina miegą ir trikdo veiklas darbe ar mokykloje. Žinoma, šienligės paveikti asmenys gali gauti įvairų medikamentinį gydymą, kuris sumažina simptomus, bet yra ir kitų būdų. Žmones įjautrina vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkėse esantys alergenai. Šių augalų žiedai yra neryškūs, nedideli, dažniausiai susitelkę į grupes – žiedynus (pvz., beržo žirginiai ar rugių varpos). Bičių ir kitų vabzdžių apdulkinamų augalų žiedai yra spalvingi, o žiedadulkės sunkios, todėl jų ore yra labai nedaug. Tiesa, rapsų žiedadulkių ore aptinkama, nes yra daug ir didelių pasėlių laukų, todėl susidaro didesnė jų koncentracija atskirose teritorijose. Dalis žiedadulkių panaudojama sėkloms užmegzti, dalį surenka bitės, bet dar daug jų lieka laisvai skrajoti. Būtent tos žiedadulkės ir patenka į aerobiologines gaudykles“, – sako prof. I. Šaulienė.

VU mokslininkai, jau daugiau nei 15 metų stebintys žiedadulkių elgseną, specialias gaudykles turi įrengę Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Jie ne tik rengia mokslo darbus, bet ir nuolat informacija apie žiedadulkių krūvį dalijasi su visuomene.

Prof. I Šaulienės teigimu, šiuo metu iš alergizuojančias žiedadulkes į orą skleidžiančių augalų žydi gysločiai, šiek tiek balandų, kai kur rūgštynės. Jau visai baigia savo žydėjimą vietiniai vėjadulkiai medžiai. Pavėsyje likusios pušys barsto paskutines žiedadulkes, į Lietuvą vis dar atklysta viena kita beržo ar alksnio žiedadulkė. Pasak mokslininkės, iš tuopų žiedynų pabirusios pūkuotos sėklos kartais „apkaltinamos“ tuo, kad sukelia alergiją, bet tai netiesa. Alergijos priežastis yra vėjadulkių augalų žiedadulkėse esantys specifiniai baltymai.

„Šiuo metu labiausiai jautrius asmenis gali varginti žydintys migliniai augalai. Daugiau ar mažiau jie barsto žiedadulkes visoje Lietuvoje. Šalyje paplitusios daugiau nei 120 miglinių augalų rūšių. Lietuvoje dažniausiai alergiją sukelia šunažolės, motiejuko, miglės, eraičino, rugių žiedadulkėse esantys alergenai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad beveik 90 proc. jautrių asmenų pasireiškia šienligės simptomai, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia 50 žiedadulkių kubiniame metre oro. Tikėtina, kad tokia koncentracija bus antrajame birželio dešimtadienyje. Dėl kryžminių reakcijų, be šienligės, gali pasireikšti ir kitos alergijos. Pavyzdžiui, žolių alergenų įjautrinti asmenys gali patirti sveikatos pakitimų valgydami žemės riešutus ar pomidorus, maisto produktus, pagamintus iš grūdinių kultūrų“, – teigia VU ŠA mokslininkė.

Pasak prof. I. Šaulienės, siekiant susilpninti žolių žiedadulkių poveikį, galima imtis visų priemonių, kurios sumažina tikimybę įkvėpti žiedadulkių, pavyzdžiui, prieš išeinant į lauką patepti nosies landas tepalu – tai apsunkins žiedadulkių patekimą į nosį, dėvėti akinius nuo saulės, kad žiedadulkės nepatektų į akis, o grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir rankas, pagal galimybę išplauti plaukus ir pasikeisti drabužius. Mokslininkė pataria drabužių lauke nedžiovinti.

„Būnant lauke, apsisaugoti padeda ir plaukus dengianti kepurė ar skara, kurią reikėtų nusiimti įėjus į patalpą. Naminius gyvūnus, kurie leidžia laiką lauke, reikėtų iššukuoti prieš parsivedant į patalpą. Apskritai verta žinoti, kad mažiausi žiedadulkių krūviai tikėtini ryte, nuo ketvirtos iki šeštos valandos“, – pataria mokslininkė.

Be to, prof. I. Šaulienė pataria neparsinešti vėjadulkių augalų žiedų į patalpas, pasirūpinti, kad darbo vietoje nebūtų alergenines žiedadulkes barstančių augalų, vengti vietų, kuriose žydi žiedadulkes barstantys augalai ir laiku pjauti vejas gyvenamojoje aplinkoje. Pasak specialistės, įtakos gali turėti ir miegas – bent 7 valandų miegas per naktį padeda imuninei sistemai. Dėmesį atkreipti reikėtų ir į mitybą, sumažinti maisto produktų, galinčių sukelti kryžmines alergines reakcijas, vartojimo kiekius.

Ieškantiems šiuolaikiškų sprendimų ir norintiems gauti ne tik žiedadulkių krūvio informaciją, bet ir personalizuotą alergijos rizikos analizę, prof. I. Šaulienė rekomenduoja naudotis PASYFO mobiliąja programėle: „Tai vienintelis moksliniais tyrimais pagrįstas ir specialiai Lietuvos teritorijai VU aerobiologų sukurtas inovatyvus įrankis, telpantis bet kuriame išmaniajame įrenginyje. PASYFO programėlėje galima sužinoti alergijos rizikos, žiedadulkių krūvio ir oro taršos prognozę pasirinktoje vietovėje. Registruoti vartotojai nemokamai gali gauti jiems asmeniškai sugeneruotas prognozes dėl alergijos žiedadulkėms rizikos. Be to, išsiųsdami PASYFO sukauptą informaciją, asmenys gali informuoti savo gydytoją apie žiedadulkių poveikį savo sveikatai.“

Prof. I. Šaulienė pastebi, kad dėl alergijų ir kitų aplinkybių vis daugiau jaunimo domisi ekologija ir gamtoje vykstančiais procesais. Pasak mokslininkės, jiems turėtų būti aktualu pasidomėti VU ŠA magistrantūros studijų programa „Gamtinių sistemų valdymas“, į kurią jau galima pildyti prašymus VU stojančiųjų aptarnavimo sistemoje VU ISAS.

„Šios magistrantūros studijų programos tikslas – suteikti studentui galimybę gauti naujausių fundamentaliųjų ekologijos žinių, tobulinti sausumos ekosistemų tvarumo principų išmanymą ir gebėjimą taikyti ekologijos mokslo ir praktikos žinias, susijusias su vidaus vandenų ir sausumos ekosistemų išteklių naudojimu, ekologinių bendrijų galimybėmis prisitaikyti prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų“, – pasakoja prof. I. Šaulienė.