Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA), išanalizavusi užsienio valstybių aukštųjų mokyklų taikomas praktikas, ragina universiteto administraciją atkreipti didesnį dėmesį į specialiųjų poreikių turinčius bendruomenės narius bei užtikrinti lygias galimybes studijuoti ne tik studentams su konkrečia negalia, bet ir turintiems mokymosi ar nervų sutrikimų bei ligų, kurios gali reikšmingai paveikti studentų mokymosi rezultatus.

Vienbalsiai VU SA parlamente priimtoje rezoliucijoje skelbiama, kad universitetas turi aktyviai ir tikslingai įsitraukti siekiant palankių sąlygų užtikrinimo vadovaujantis studijų prieinamumo, įgalinančių sprendimų priėmimo, planavimo, duomenimis grįstų sprendimų, efektyvaus poreikių tenkinimo, universalaus dizaino ir informacijos prieinamumo principais.

VU SA atstovės socialiniais klausimais Indrės Širvinskaitės teigimu, tai reiškia, kad universiteto atsakomybė yra užtikrinti studijų proceso pritaikymą kiekvienam studentui pagal jo poreikius – tam turi būti sukurta infrastruktūra, o teikiamos paslaugos neturi apsiriboti vien tik finansinės pagalbos teikimu.

„Universitete turi būti priimami tokie sprendimai, kurie leistų specialiųjų poreikių turintiems studentams visavertiškai dalyvauti studijų procese ir bendruomenės veiklose. Pasigendame ir specialiųjų poreikių išsakymo galimybės, nėra poreikius surenkančio ir juos tenkinančio mechanizmo, o tokia informacija turėtų būti ne tik lengvai prieinama, bet ir išsauganti studentų konfidencialumą. Universitetas galėtų nuolat rinkti ir analizuoti duomenis apie specialiųjų poreikių turinčius studentus, semtis patirties iš užsienio aukštųjų mokyklų“, – sako I. Širvinskaitė.

Anot jos, bene ryškiausias pavyzdys galėtų būti Oksfordo universitetas, kurio interneto svetainėje galima rasti begalę reikalingos informacijos patraukliu formatu, aukštojoje mokykloje užtikrinama visapusiška pagalba ir konsultavimas.

„Oksfordą išskirčiau ir todėl, kad jis yra atviras visuomenei. Universitete veikia specialiųjų poreikių įvertinimo centras (angl. Assessment centre), studentams paslaugas teikiantis nemokamai, o ne bendruomenės nariams – už nustatytą mokestį. Apskritai Jungtinėje Karalystėje veikia efektyvi antidiskriminacinė politika, o 2010 m. visuotinai priimtas Lygybės aktas. Tos aukštosios mokyklos, kurios nėra prisitaikiusios priimti specialiųjų poreikių turinčių studentų, gali netekti valstybės finansavimo“, – pasakoja I. Širvinskaitė.

Kitas pavyzdys, artimesnis Lietuvai – Varšuvos universitetas. Atgavusi nepriklausomybę Lenkija kryptingai dirbo užtikrindama negalią turinčių žmonių teises, o Varšuvos universitetas dar 2003 m. patvirtino rezoliuciją dėl gerų studijų sąlygų studentams su negalia užtikrinimo. Šiuo metu Varšuvoje studentams teikiamos transportavimo, įrangos skolinimo paslaugos, dirba studentams padedantys asistentai.

„Varšuvos universiteto pavyzdys rodo, kad kokybiškos ir visiems prieinamos studijos įmanomos ne vien didžiosiose Vakarų valstybėse ar Skandinavijoje – jos egzistuoja visai šalia Lietuvos sienų. Vilniaus universitetui šioje srityje dar reikia nemažai pasitempti“, – priduria VU SA atstovė.