Šiais metais Vilniaus universitetas švenčia savo jubiliejų. VU įkūrimo 430-ųjų metinių renginių planas numato, kad ši garbinga data bus minima universitete ištisus metus. Apie pasirengimą šventinių renginių maratonui, pagrindinius jubiliejaus akcentus ir universiteto vaidmenį šalies istorijoje „Universitas Vilnensis“ korespondentas kalbėjosi su VU Senato pirmininku prof. habil. dr. Vygintu Broniumi Pšibilskiu.

Senato komisija 2008 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą dėl Vilniaus universiteto įkūrimo 430-ųjų metinių renginių organizacinio komiteto ir renginių plano. Sudaryta komisija, kuriai pirmininkauja rektorius akad. Benediktas Juodka. Aš, kaip Senato pirmininkas, irgi esu šioje komisijoje. Be mūsų, komisiją sudaro tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, Sveikatos ir sporto centro direktorė dr. Ramunė Žilinskienė, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė, Kultūros centro vadovė Rasa Gelgotienė ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Monika Sičiūnaitė.

Kaip vyksta šios komisijos darbas?

Jubiliejaus reikalus mes su rektoriumi aptarėme visai neseniai. Iš esmės į komisiją įeina žmonės, kurie turi savo veiklos barus. Būtinybės specialiai rinktis ir aptarinėt numatomus darbus kaip ir nėra. Daugelis komisijos narių jau pasiūlė susijusius su universiteto jubiliejumi projektus, kuriuos jie kuruos iki galo.

Du pagrindiniai jubiliejiniai renginiai – kovo 31 d. vyksiantis Vilniaus universiteto įsteigimo metinių minėjimas Šv. Jonų bažnyčioje ir rugpjūčio 23-26 d. rengiama Vilniaus universiteto 430 metų jubiliejui skirta 31-oji Europos universitetų tarybos metinė konferencija. Ši konferencija yra mums labai svarbi.

Numatoma, kad šventiniai renginiai vyks ištisus metus. Be jokių abejonių, jubiliejiniai akcentai nuskambės ir tradiciniuose kasmetiniuose universiteto renginiuose – tokiuose kaip, pavyzdžiui, „Finis semestri“ ir „Initium semestri“.

Kodėl Jūsų minėta konferencija yra tokia svarbi Vilniaus universitetui?

Sakyčiau, labai iškalbinga yra šios konferencijos tema: „Siekiant harmonijos: studentai, visuomenė, akademija“. Ši tema yra artima Vilniaus universitetui. Be to, tai bus labai rimtas ir atsakingas tarptautinis renginys. Pagrindinį renginio scenarijų teikia Europos universitetų taryba, mes jį tik vykdom, tačiau iš mūsų pusės irgi bus speciali programa, skirta Vilniaus universiteto jubiliejui. Nereikia pamiršti ir to, kad priimti savo aukštojoje mokykloje Europos universitetų tarybos metinę konferenciją yra didelė garbė. Kiekvienais metais dėl tokios teisės rimtai varžosi įvairios aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas šių metų konferencijai buvo pasirinktas neatsitiktinai – galima sakyti, kad mūsų Alma Mater jubiliejus sudarė prielaidą pakviesti šią konferenciją į Vilnių. Taip mūsų jubiliejus įgauna tarptautinį skambesį, o konferenciją galima vertinti kaip visos šio jubiliejaus šventės puošmeną.

Kuo šio jubiliejaus minėjimas skirsis nuo ankstesniųjų?

Pagrindinis minėjimas bus ne taip, kaip anksčiau – rudenį, siejant jubiliejų su popiežiaus Grigaliaus XIII spalio pabaigoje išleista bule, o dabar – pavasarį – minint Stepono Batoro privilegiją, kurios pasirašymo data yra balandžio 1-oji. Tiesa, mes jį šiek tiek paankstinome – jis, kaip ir buvo minėta, įvyks kovo 31 d. Dar vienas naujas akcentas – į pagrindinį jubiliejinį renginį nuspręsta įterpti ir Metinę rektoriaus ataskaitą.

Taip pat džiugu, kad Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius planuoja renginius su mūsų universiteto alumnais – ankstesnieji jubiliejai dažniausiai praeidavo be tinkamo dėmesio buvusiems mūsų bendruomenės nariams.

Ar jaučiama finansinė krizė veikia šventinę universiteto nuotaiką?

Paprastai prieš kokį nors rimtą jubiliejų rektorius ar Senatas universiteto vardu kreipdavosi į Vyriausybę ir ši specialiai skirdavo pinigų jubiliejiniams renginiams. Taip, pavyzdžiui, buvo švenčiant universiteto 425 metų jubiliejų. Tada daug lėšų buvo skirta leidybai: mums pavyko išleisti gana daug brangiai kainavusių leidinių. Dabar mes nedrįsome kreiptis šiuo klausimu į Vyriausybę, bandome verstis savo jėgomis. Be to, šiek tiek lėšų gauname iš Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos. Galiu pasakyti, kad didžiausia iš jos gauta suma yra 60 tūkst. litų, skirtų naujai Vilniaus universiteto istorijai išleisti. Tačiau apskritai jaučiame, jog daugelio fondų, į kuriuos kreipdavomės anksčiau, galimybės sumažėjo.

Kaip Jūs galėtumėte apibūdinti Vilniaus universiteto vaidmenį Lietuvos istorijoje?

Vilniaus universitetas ilgą laiką buvo vienintelė švietimo ir kultūros įstaiga Lietuvoje. Iš esmės vakarietiška kultūra į mūsų šalį atėjo kaip tik per universitetą. Kad ir kaip žiūrėtume, Vilniaus universitetas visais laikais, ir net sovietmečiu, išlikdavo ta vieta, kur buvo rengiami mokslo, kultūros ir įvairių kitų sričių specialistai. Jeigu nebūtų to intelektinio įdirbio, tai nebūtų ir Atgimimo, tad teigčiau, jog universiteto vaidmuo istorijoje iš tiesų yra solidus.

O koks jo vaidmuo šiandieniniame Lietuvos gyvenime?

Žinoma, laikai keičiasi – Vilniaus universitetas jau nebe vienintelė aukštoji mokykla šalyje. Šiuo metu yra daug universitetų ir mes gyvename konkurencijos sąlygomis, tačiau Vilniaus universiteto vaidmuo tebėra nepaprastai svarbus. Mano manymu, jis išlieka pačia solidžiausia ir patraukliausia jaunimui aukštąja mokykla Lietuvoje.

Ko Jūs norėtumėte palinkėti Vilniaus universiteto bendruomenei jubiliejaus proga?

Norėtųsi palinkėti, kad į jubiliejinius renginius būtų įtraukiami visi bendruomenės nariai, o ne tik dekanai, prodekanai ir katedrų vedėjai. Man ypač norėtųsi, kad šventiniuose renginiuose dalyvautų daug studentų. Tikiuosi, kad nemažai jų susirinks į pagrindinį jubiliejaus minėjimą Šv. Jonų bažnyčioje kovo 31-ąją.