Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.

Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal sugebėjimus

„Kai kalbama apie aukštojo mokslo prieinamumą, dažniausiai suprantama, kad turi būti sudarytos galimybės studijuoti gabiems negalią turintiems asmenims ar abiturientams, kurie auga sunkiai besiverčiančiose šeimose. Tačiau įvairūs tyrimai atskleidžia ir kitą svarbią problemą – didesnį paskatinimą aukštojo mokslo siekti jaučia tie moksleiviai, kurių šeimoje yra asmenų, baigusių aukštąjį mokslą. Ir atvirkščiai, šeimose, kuriose nėra studijavusių universitete, talentingiems abiturientams palaikymo pritrūksta. Turime tokius gabius moksleivius skatinti studijuoti, padėti finansiškai ir palaikyti psichologiškai“, – sako VU bendruomenės reikalų prorektorė dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė.

Anot VU Sociologijos katedros lektorės Agnės Girkontaitės, net du trečdaliai Lietuvos mokinių siekia aukštojo išsilavinimo. „Lietuvoje daug moksleivių siekia mokytis aukštosiose mokyklose, tačiau, žvelgiant kitu kampu, toks išsilavinimas yra svarbesnis tiems, kurių šeimose buvo pakankamai tvarus ekonominis ir kultūrinis kapitalas“, – sako sociologė. Mokslininkės teigimu, „ekonominį kapitalą“ sudaro resursai, kuriuos pasitelkus vaikui šeimoje suteikiamos visos sąlygos mokytis, pvz., korepetitorius, išlaikymas studijų metu ir t. t. Tuo tarpu „kultūrinį kapitalą“ nusako kultūriniai objektai, kuriuos vaikas paveldi iš tėvų, pvz., žinios, knygos, įprotis lankytis bibliotekoje, teatre, poreikio nuolat mokytis supratimas ir pan.

„Nesant minėtų veiksnių, tikėtina, kad didžiausią įtaką abituriento sprendimui siekti aukštojo mokslo arba ne daro mokytojai. Vis dėlto mokykla yra ta aplinka, kurioje augantis talentas praleidžia daugiausia laiko. Jei mokytojas pasitiki mokiniu, skatina jį tobulėti ir nepadeda į stereotipų lentynėlę – nepatvirtina jau esančio jo įsivaizdavimo, kad jis negali siekti aukštojo mokslo, kad nėra tam pakankamai protingas, tada ši tendencija keičiasi“, – aiškina A. Girkontaitė.

VU skirs 100 stipendijų

„440 metų gimtadienį švenčiantis VU aktyviai prisideda prie valstybės siekių mažinti atskirtį ir sudaryti galimybes visiems gabiausiems moksleiviams studijuoti universitete. Šiemet šiam tikslui skirsime 100 specialių stipendijų“, – sako prorektorė dr. B. Švedaitė-Sakalauskė.

Paraiškas gauti stipendiją gali teikti stojantieji, kurių šeimos mėnesinių pajamų vidurkis per paskutinius 3 mėnesius vienam asmeniui buvo ne daugiau kaip 350 eurų, taip pat tie, kurie pirmieji šeimoje siekia aukštojo išsilavinimo, kurių amžius nesiekia 29 metų, kurie augina nepilnamečius vaikus, yra iš gausios šeimos ir (ar) turi negalią. Stojantysis turi atitikti mažiausiai vieną iš minėtų kriterijų.

Stipendija bus išmokama kas mėnesį, į nurodytą studento sąskaitą 10 mėnesių pervedant po 200 eurų. Stojantieji, dalyvaujantys pirmajame priėmimo etape, paraiškas dėl stipendijų kviečiami teikti iki liepos 22 d. Daugiau informacijos rasite čia.