Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubas (VU JEK) jau trečius metus organizuoja projektą „Darbuotojas vienai dienai“. Į jį registruotis galima iki balandžio 17 d. Studentams sudaroma galimybė pabūti įvairiose energetikos įmonėse, atlikti trumpą „šešėliavimo“ praktiką ir pamatyti atitinkamo specialisto darbo dieną. Kokios karjeros energetikos sektoriuje perspektyvos, kokių savybių reikia norint dirbti šiame sektoriuje, kokios naudos atneša tokie projektai kaip šis? Apie tai kalbėjomės su ESPOO konvencijos vykdomojo komiteto nariu, nepriklausomu ekspertu, VU TSPMI asistentu Romu Švedu ir „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi dr. Daliumi Misiūnu.

Iš pirmo žvilgsnio energetika atrodo tarsi vien tik inžinerinių specialybių darbuotojų veiklos sritis, tačiau, manome, reikėtų akcentuoti, kad energetikos sektoriuje vyksta pokyčių, tad vis didesnę reikšmę įgyja kitokių specialybių studentai ir darbuotojai. Ką manote apie tokius pokyčius?

R. Š.: Manau, pokyčiai tokie, kad energetika yra didžiausią strateginę reikšmę valstybės gyvenime turintis sektorius. Nuo energetikos gerovės ir tinkamo, sklandaus ir efektyvaus energetikos sektoriaus darbo iš esmės priklauso dauguma kitų valstybės gyvenimo sričių. Valstybės energetinis saugumas tiesiogiai koreliuoja su nacionaliniu saugumu, ekonominiu saugumu, aplinkosauga, transportu, mūsų visų duomenų bazėmis. Jei pabandytume įsivaizduoti savo gyvenimą be energijos, manau, vienu žodžiu galėtume pasakyti, kad šiomis dienomis jis būtų praktiškai paralyžiuotas. Taigi energetikos sektorius turi išskirtinę svarbą ir strateginę reikšmę. Tačiau jis labai kinta. Keičiasi energijos generavimo šaltiniai, energijos tiekimo sistemos. Todėl energetikos sektorius nuolatos išgyvena su inovacijomis susijusius pokyčius. Energija pradedama generuoti beveik kiekviename kieme, kiekviename name, energijos tiekėju tampa ir vartotojas. Ypatingą reikšmę įgyja tinklai – tiek skirstomieji, tiek perdavimo. Dėl to reikalingos išskirtinės inžinerinės žinios, reikia išmanyti naujausias technologijas ir jas pritaikyti Lietuvoje. Kodėl? Kad išliktume konkurencingi.

D. M.: Būti tik labai siauros srities mechanikos specialistu, pavyzdžiui, išmanyti slėginius vamzdynus, šiandien tikrai nebepakanka. Tie patys žmonės prižiūri ir katilus, ir automatiką, dirba ir su kompiuteriais, programine įranga, net su finansų skaičiais, valdo projektus. Taip darbuotojai ugdo labai platų įgūdžių spektrą. Visiškai normalu, kad mes iš jų to tikimės. Daug kas energetikoje jau dabar kalba, kad ateityje tapsime ir duomenų, ir IT verslu, nes šios sritys susipina. Kuo daugiau sričių energetikos specialistas išmanys, tuo geriau. Tikėtina, kad į vieną jų bus labiau įsigilinęs ir tai bus kertinė kompetencija, kurią neišvengiamai reikės susieti su kitomis sritimis.

Kokios perspektyvos energetikos srityje atsiveria jaunam žmogui?

R. Š.: Perspektyvos didžiulės, nes keičiasi energetikos sektoriaus generavimo būdai, nuolat kuriamos naujos technologijos. Mums reikia jas integruoti, nuolat sekti visas naujoves. Pats sektorius turi būti labai arti vartotojo, kuris tampa ir tiekėju. Taigi ryšys tarp energetikos sektoriaus ir vartotojo turi tapti glaudesnis ir išmanesnis. Tai vienas pagrindinių iššūkių. Energetika nėra vien elektros šaltinų generavimas: tai ir taupymas, ir efektyvumo didinimas, ir energijos generavimas iš naujų šaltinių, ir sistemos veikimo užtikrinimas. Kadangi vartotojai taps gamintojais, sistemos palaikymas taps svarbiausia dalimi. Mes, žinoma, kalbame ne vien apie elektros gamybą, bet ir apie vis populiarėjančias suskystintas gamtines dujas. Auga jų panaudojimo galimybės, steigiami žydrieji koridoriai, kuriuose transportas skatinamas jas naudoti. Ir autobusai, ir sunkusis transportas varomi tiesiogiai, ne suspaustomis, bet suskystintomis gamtinėmis dujomis. Panašiai auga ir kita nauja banga – elektromobiliai. Reikia užtikrinti stoteles, tinklus, planavimus.

D. M.: Manyčiau, perspektyvos labai geros. Profesija, tokia, kaip ją suvokėme prieš keletą metų, tampa vis mažiau aktuali, nes pasaulis sparčiai keičiasi. Sakyčiau, šiais laikais ją būtų galima įvardyti kaip įgūdžių rinkinį, kurio reikia, kad būtum konkurencingas ir paklausus darbo rinkoje. Iš savo organizacijos patirties matome, kad energetika sulaukia susidomėjimo. Ypač regionuose. Esame vertinami kaip stabilus, patikimas darbdavys. Mūsų organizacijoje galima augti vertikaliai, t. y. užimant vis aukštesnę poziciją, taip pat suteikiame galimybių ir horizontaliai karjerai, kai žmogus, keisdamas sritį, juda organizacijoje. Per metus maždaug šimtas žmonių pakyla karjeros laipteliais ir nemažai jų būtent horizontaliai keisdami veiklos pobūdį.

Kaip manote, ar tokie projektai kaip „Darbuotojas vienai dienai“ yra naudingi?

R. Š.: Šį projektą vertinu kaip labai naudingą, juo labiau kad jį organizuoja studentai. Jūs jau pasirinkote energetiką, jau einate tuo keliu, tačiau reikia plėsti ja besidominčiųjų ratą. Mano nuomone, tai, ką darote, reikia pradėti jau mokykloje. Taip pat galima pasinaudoti užsienio šalių praktika. Tam, kad įmonė susirastų studentą arba studentas įmonę, reikėtų virtualios platformos. Visi Lietuvos energetikos studentai turėtų turėti bendrą platformą internete, kurioje galėtų ieškoti praktikos arba darbo įmonėse. Tokia praktika galioja Jungtinėje Karalystėje.

D. M.: Be abejo, tokie projektai labai naudingi. Pamenu, kad studijuodamas nebuvau tikras dėl savo karjeros. Tuo metu programų, padedančių iš arčiau susipažinti su profesijos perspektyvomis, buvo mažai. Dabar studentai turi nepalyginamai daugiau galimybių įsitraukti į projektus, kurie padeda suprasti, kokia kryptimi pasukti karjerą, kokius reikalingus įgūdžius patobulinti ir pan.

Kada pradėjote domėtis energetika, kas paskatino siekti karjeros joje?

R. Š.: Į energetiką atėjau iš tarptautinių santykių, nes su ja suvedė likimas. Didžiąją dalį laiko dirbau diplomatinėje tarnyboje, kuravau ekonominius klausimus: prekybą, transportą ir energetiką. Kai dirbau Užsienio reikalų ministerijos Ekonominių ryšių bei Saugumo departamentuose, buvau pakviestas prisijungti prie Energetikos ministerijos komandos dėl patirties tarptautinių ryšių srityje. Tuo metu turėjau patirties derybose su „Gazprom“ dėl dujų kainos, 3 energetikos paketo įgyvendinimo, Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose ir elektros jungčių su kitomis valstybėmis projektų.

D. M.: Energetika ir technologijos domino nuo vaikystės, dėl to pasirinkimas studijuoti inžineriją KTU buvo natūralus. Nors studijų, o vėliau doktorantūros metu daugiau dėmesio skyriau automatikai ir vamzdynų sistemoms, energetikos niekuomet nepamiršau. Prieš 10 metų grįžęs iš Švedijos ir Australijos viską pradėjau nuo nulio – įsidarbinau inžinieriumi konsultacinėje įmonėje. Paskui tapau projektų vadovu, dar vėliau – padalinio vadovu. Atsiradus galimybei, pakeičiau kryptį ir perėjau į verslo konsultacijų sritį vienoje iš „didžiojo ketverto“ konsultacinių bendrovių. Pernelyg nuo inžinerijos nenutolau, nes dirbau su transporto, energetikos ir kitais infrastruktūros projektais. Po kelerių metų pasitaikė proga pasukti į energetikos sektorių, kai jame vyko pertvarkos. Dirbau „Vakarų skirstomuosiuose tinkluose“, vėliau kuriant „Lesto“, neilgai trukus ėmiau eiti generalinio direktoriaus pareigas „Lietuvos energijos gamyboje“. Prieš ketverius metus tapau „Lietuvos energijos“ grupės valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi.

Dėkojame už pokalbį.