VU nuotr.

Nuo „Jaunimo linijos“ savanorių pritraukimo iki požiūrio į privalomąją karo tarnybą keitimo – tokius iššūkius teko įveikti penkioms Vilniaus universiteto (VU) studentų komandoms, atlikusioms sumaniąją praktiką. Šia galimybe pasinaudoję studentai ne tik iš arti susipažino su organizacijų virtuve, bet ir užmezgė kontaktus ir įgijo reikalingų žinių, padėsiančių jų karjerai ateityje.

Studentų idėja, sulaukusi URM susidomėjimo

Tris mėnesius trukusios sumaniosios praktikos metu studentai lankėsi organizacijoje ir su ja susipažino iš arčiau, vėliau atliko tyrimą, siūlė idėjas, kaip spręsti problemą, ir jas pristatė baigiamajame renginyje.

Net 4 iš 5 studentų komandų vadovavo VU alumnai. Viena jų – teisininkė Aušrinė Kapočienė. Jos komanda bandė įveikti Užsienio reikalų ministerijos iššūkį – ieškojo būdų, kaip konkrečiais projektais, veiklomis ir kampanijomis efektyviai pasiekti įvairias Lietuvos visuomenės grupes ir įtraukti jas į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai komunikaciją.

Studentų pasiūlytas sprendimas – batraiščius paversti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai simboliu. Batraiščiai simbolizuotų tai, kas jungia, sieja, sutvirtina, suteikia saugumo, judėjimo laisvės pojūtį, o globaliame kontekste – gyvenimo laisvę. Anot studentų, kaip ir ES kuriama pridėtinė vertė, batraiščiai dažnai lieka nepastebėti, nors ir naudojami kasdien.

Ši kampanija būtų matoma įvairiose komunikacijos priemonėse – televizijoje, radijuje, socialiniuose tinkluose, reklamose, būtų įtraukiami ir nuomonės formuotojai. Vienas iš siūlomų paskatinimų – galimybė laimėti kelionę į Briuselį ar Strasbūrą.

Kampanijos metu siūloma organizuoti įvairias veiklas – edukacines viktorinas apie ES, regioninius žygius ar maratonus, kuriuose dalyviai ryšėtų batraiščius. Taip pat kviečiama prisidėti prie kampanijos iniciatyvos #DidžiuojamėsLT – socialiniuose tinkluose dalytis nuotraukomis ir istorijomis apie tai, kuo Lietuvoje didžiuojamės.

Šis studentų pasiūlytas sprendimas sulaukė dėmesio – tokią idėją URM ketina įtraukti į bendrą komunikacijos programą.

„Studentai yra kviečiami prisidėti kuriant bendrąją komunikaciją ir praktiškai įgyvendinant pasiūlytą sprendimą“, – pažymėjo A. Kapočienė.

VU alumnės teigimu, ši praktika naudinga studentams, nes tai – galimybė pamatyti, kaip organizacijos veikia iš vidaus, užmegzti kontaktus, pristatyti save ir savo darbą.

Teko keisti nuostatas

Dar viena studentų spręsta užduotis, kurią jiems pateikė Krašto apsaugos ministerija (KAM) – kaip pakeisti visuomenės, ypač jaunų žmonių, požiūrį į privalomąją pradinę karo tarnybą ir paskatinti ją vertinti kaip asmeninę atsakomybę, garbingą pareigą ir prestižą.

Studentai siūlė problemą spręsti organizuojant sportinius užsiėmimus. Vienas pagrindinių siūlymų – „Beretės tako“ renginys Vingio parke, kurio metu dalyviai įveiktų orientavimosi žaidimo trasą, paremtą kariuomenės treniruočių principais. Trasoje būtų atkurtos realios kliūtys: šliaužiama po tinklais, pereinama per inžinerinius barjerus, įveikiamos vandens kliūtys, taip pat siūloma mokyti naudotis žemėlapiu ir kompasu.

Studentų komanda siūlė plėsti sportinių renginių formatą ir KAM viduje organizuojamas kariuomenės sporto šventes padaryti prieinamas plačiajai visuomenei.

Siekdami keisti visuomenės požiūrį į privalomąją karo tarnybą, studentai pasiūlė organizuoti atvirų durų dienas ir informacinius seminarus tėvams. Jų metu būtų teikiama patikima informacija apie tarnybos procesą, atsakoma į klausimus ir paneigiami mitai.

Komandai vadovavusi VU alumnė Justina Žlabienė sakė, kad ieškodami sprendimų studentai susidūrė su dvigubu iššūkiu: „Vienas iššūkis, be abejo – išspręsti Krašto apsaugos ministerijos pateiktą užduotį. Kitas iššūkis, galbūt netgi didesnis jiems patiems – perlipti per savo nuostatas, o kartais ir įveikti neigiamas.“

Anot jos, praktikos metu studentai galėjo pademonstruoti savo žinias, įgyti bendradarbiavimo, rezultatų analizės ir išvadų darymo įgūdžių.

Sumanioji praktika – galimybė paaugti

Nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ iššūkį bandžiusiems įveikti studentams teko užduotis padėti sukurti savanorių pritraukimo kampaniją.

Vienas iš pasiūlytų sprendimų – vizualinė kampanija, skirta socialiniams tinklams „Instagram“ ir „Facebook“. Jos tikslas – parodyti, kaip savanorystė keičia žmogų. Studentai taip pat siūlė atnaujinti internetinės „Jaunimo linijos“ svetainės skiltį „Kaip tapti savanoriu“.

Norint pritraukti naujų savanorių, studentai rekomendavo sukurti tam skirtus plakatus, kurie būtų platinami švietimo įstaigose. Kampanijoje dėmesys būtų skiriamas ir asmeninėms savanorių istorijoms, kuriose jie pasidalytų savo patirtimi ir taip paskatintų kitus prisijungti prie organizacijos.

Šios komandos vadovė, VU alumnė Vitalija Maksvytė tokią praktiką vadino galimybe studentams paaugti ir įgyti kompetencijų, kurių jie anksčiau neturėjo.

„Tai taip pat yra galimybė susipažinti su tam tikromis medžiagos rinkimo platformomis arba tyrinėjimo kriterijais, aspektais. Kartu tai – galimybė pažinti organizaciją, kurią jie yra pasirinkę, iš labai arti. Studentams, kurie turėjo panašaus darbo arba savanorystės praktikos, buvo mažiau naujovių, bet tiems, kurie su tuo nebuvo susidūrę, man atrodo, čia yra labai didelė vertė“, – teigė ji.

Kita studentų komanda sprendė valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ užduotį – kaip įvertinti žaliųjų investicijų socialinį, ekonominį ir ekologinį poveikį. Studentams vadovavo VU alumnas Giedrius Dusevičius.

Pirmoji studentų pasiūlyta idėja – finansinio raštingumo programėlė, skirta pradedantiesiems investuotojams. Studentai taip pat rekomendavo sukurti duomenų suvestinę, kurioje būtų pateikiami pagrindiniai socialiniai, ekonominiai, energetikos rodikliai.

Iššūkį įveikti, anot studentų, padėtų ir socialinė kampanija, kuria būtų skleidžiama trumpa, bet aiški žinia apie investavimo naudą.

Penktoji komanda gilinosi į VU iššūkį, susijusį su tarptautinių VU studentų integracija. Spręsdami šią problemą, jie siūlė savarankiškų lietuvių kalbos kursų idėją. Tam, kad jie atsirastų, būtų siekiama bendradarbiauti su Filologijos fakulteto dėstytojais, į procesą taip pat būtų įtraukiami VU studentai ir savanoriai, kurie padėtų tarptautiniams studentams mokytis lietuvių kalbos.

Sumaniąją praktiką gali atlikti visi VU studentai, nepriklausomai nuo studijų programos, pakopos ar kurso. Ją atlikti studentai gali tiek kaip savanorišką (papildomą) praktiką, tiek kaip profesinę studijų praktiką. Sumanioji praktika vyksta pagal kūrybinio mąstymo metodiką Design Thinking, jos metu studentams organizuojami papildomi mokymai, siekiant ugdyti bendravimo, kūrybiškumo, darbo komandoje kompetencijas.