Po istorinio Jų Didenybių Belgijos karaliaus Philippe‘o ir karalienės Mathilde apsilankymo Vilniaus universiteto (VU) studentai neslėpė teigiamų emocijų – susitikimą su karališkąja pora vadina „išskirtine galimybe“.

Vilniuje viešintys Belgijos karalius ir karalienė kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvavo uždarame neformaliame susitikime su Belgijos ir VU studentais. Renginį moderavo Filosofijos fakulteto profesorius Jonas Dagys.

Iš viso diskusijoje dalyvavo 26 studentai, suskirstyti į 5 grupes pagal šiuo metu ypač aktualias temas, tokias kaip biologinė įvairovė ir klimato kaita, moterų ekonominis įgalinimas, psichikos sveikatos problemos švietimo srityje, universitetų vaidmuo formuojant tvarią visuomenę. Vienoje iš šių 5 grupių buvo ir šeši Belgijos studentai, su kuriais kalbėtasi apie jų mobilumą Lietuvoje.

Edukologijos magistrantūroje Filosofijos fakultete studijuojanti Augustina Kundrotaitė liko džiugiai nustebusi, kad Lietuvos prezidentas ir pirmoji ponia buvo labai susidomėję ir aktyviai dalyvavo diskusijoje apie biologinę įvairovę ir klimato kaitą. Anot jos, trumpai pabendrauti teko ir su Belgijos karaliumi.

„Susitikimas buvo įdomus, mane iš tiesų labai pozityviai nustebino, jog mūsų prezidentas buvo itin susidomėjęs klimato kaitos tema ir buvo taip įsitraukęs į diskusiją. Netgi stabdė, norėdamas daugiau laiko padiskutuoti, klausė mūsų pozicijų. Iš tiesų tai labai pozityviai nuteikė. Man taip pat įsiminė ponios D. Nausėdienės klausimas, kaip mes, tokie sumanūs žmonės, kurie turi tiek žinių, sukūrė tiek išradimų, bet vis dar neišsprendžiame šios problemos“, – pasakoja VU studentė. Iš susitikimo ji išeina pozityviai nusiteikusi ir sako besidžiaugianti, kad universitetas suteikė tokią galimybę.

Diskusijoje apie universitetų vaidmenį formuojant tvarią visuomenę dalyvavusią VU istorijos magistrantę Augustę Grakavinaitę taip pat nustebino pirmosios ponios D. Nausėdienės įsitraukimas ir temos išmanymas.

„Buvo labai smagu pasikalbėti apie tai, kaip jaunimas supranta tvarumą ir kiek jis yra įsitraukęs į pačią temą. Taip pat kiek jaunimas iš regionų yra įsitraukęs į tvarumo temą, kaip regionai supranta tvarumą, kaip didelė dalis visuomenės gali prisidėti prie tvarumo.

Prie mūsų grupės taip pat buvo priėjęs ir Belgijos karalius, tai buvo didžiulis įspūdis. Su juo aptarėme, kaip Belgijoje vystomas tvarumas ir kaip Lietuva turėtų imti pavyzdį galbūt iš Belgijos“, – pasakoja A. Grakavinaitė.

VU studentė sako iš grupinės diskusijos išsinešanti geras emocijas, nes pasaulio lyderiai ir svarbūs žmonės mato tvarumą kaip problemą ir supranta, jog būtent mokslininkai, universitetai turėtų „griežti pirmuoju smuiku šioje temoje“ ir turėtų labiau būti įsiklausoma į jų pasisakymus.

„Susitikimas praėjo geriau, negu tikėjausi“, – pirmais įspūdžiais vos išėjęs dalijosi VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete finansų ir bankininkystės magistrantūroje studijuojantis Gustavo A. Mota Salinas iš Meksikos.

„Iš pradžių jaudinausi, maniau, kad tai bus labai griežtas renginys, bet pasirodė, kad tai labai autentiška diskusija su karališkąja šeima, prezidentu ir pirmąja ponia. Jie aktyviai ir laisvai diskutavo ir labai įsitraukė į temą. (…) Tai buvo nuostabi patirtis, jaučiuosi labai laimingas, kad buvau pakviestas“, – patirtimi dalijosi G. A. Mota Salinas.

Neda Žutautaitė, VU Studentų atstovybės prezidentė, viešosios politikos analizės magistrantė, dalyvavo diskusijoje apie moterų ekonominį įgalinimą su pirmąja ponia ir Belgijos karaliene.

„Diskusijos metu aptarėme, kas yra tie pagrindiniai moterų ekonominio įgalinimo elementai, nes joks ekonominis augimas nėra įmanomas be lyčių lygybės. Ypač kai moterys rečiau negu vyrai siekia aukštų pozicijų, turi daugiau pertraukų darbo rinkoje, moterys daugiau laiko skiria namų ruošos darbams ir mažiau įsitraukia į STEM mokslines veiklas. Kalbėjome apie problemas ir galimybes tai keisti. Pagrindiniai akcentai – tai įvairios programos, kurios įgalina moteris, kur moterys gali dalintis savo patirtimi, taip rodydamos pavyzdį kitoms“, – pasakoja VU SA prezidentė.

Pasak jos, su pirmąja ponia ir karaliene diskusijos pabaigoje prieita išvada, kad apie šią problemą turėtų kalbėti ne tik moterys, bet ir visa visuomenė.