Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto informacijos sistemų ir kibernetinės saugos III kurso studentas Rokas Stankūnas grįžo iš pusmetį trukusių studijų Roitlingene (Vokietija), kurių buvo išvykęs pagal „Erasmus+“ mainų programą. Jis džiaugiasi įgyta patirtimi ir neabejoja, kad galimybė pakeisti aplinką leido kitaip pažvelgti į pasirinktas studijas ir patį save, ugdyti savybes, leidžiančias greičiau prisitaikyti darbo rinkoje. Neišdildomą įspūdį vaikinui paliko įkvepiantys dėstytojai praktikai ir amą atimanti gamta.
R. Stankūnas sako, kad „Erasmus+“ vilioja naujomis pažintimis, vietomis ir kultūra, tačiau pataria pirmiausia įsivertinti savo lūkesčius. Jis ragina pasinaudoti šia proga išbandyti save, susipažinti su kita aukštojo mokslo sistema ir pasitikrinti gebėjimą prisitaikyti naujoje aplinkoje, o svarbiausia – skatina aktyviai dalyvauti akademinės bendruomenės – renginių, projektų, Studentų atstovybės – veiklose.
Pasak Roko, pasirinktos studijos sekasi puikiai – visais semestrais jis buvo vienas pirmųjų pagal pažangumo eilę savo laidos grupėje, tad tikisi sėkmingai baigti bakalauro studijas ir jau svarsto apie magistrantūrą. Vaikinas studijomis ypač patenkintas, o jose įgytus įgūdžius jau ne kartą patikrino darbo rinkoje: prieš kelionę į Vokietiją dirbo klientų aptarnavimo specialistu sparčiausiai pasaulyje augančioje internetinių svetainių prieglobos ir susijusių paslaugų įmonių grupėje „Hostinger“, atliko IT administravimo praktiką lietuviško kapitalo telematikos ir daiktų interneto kompanijoje „Teltonika“, o šiuo metu dirba IT specialistu VU Kauno fakulteto mokslininkų grupės projekte GAISO, skirtame kritinės infrastruktūros kibernetiniam atsparumui didinti.
Studentas ragina nepraleisti progų
„Mokyklos laikais gailėjausi nedalyvavęs siūlytose mainų programose, taigi norėjosi „atsigriebti“. Dalyvauti nusprendžiau pačiame pirmame savo studijų semestre, kai sužinojau apie „Erasmus+“ iš fakultete vykdytų pristatymų apie mainų galimybes. Buvo likę tik nuspręsti, kada išvykti“, – šypsodamasis aiškina R. Stankūnas.
Vokietijoje pabuvęs studentas drąsiai juokauja, kad tvarkant mainų dokumentus puikiai dera vokiškas atidumas ir lietuviškas pareigingumas – ir siunčiančioji, ir priimančioji institucija veikė operatyviai ir buvo pasirengusios padėti.
Vis dėlto rinktis Vokietiją Rokas nusprendė ne dėl stereotipinio šalies įvaizdžio, kuris, tiesa, informatikui gan artimas ir siejasi su tvarka, aiškumu. Studentas prasitarė, kad, ko gero, daugiausia lėmė tai, jog Vokietijoje gyvena draugas, su kuriuo jis bendrauja nuo mokyklos laikų, tad pagaliau atsirado galimybė kartu pažinti jo gimtąjį kraštą.
Svarbiais kelionės privalumais vaikinas vadina įspūdį palikusį šalies kraštovaizdį: istoriniai terasiniai vynuogynai ant stačių Eslingeno apylinkių šlaitų, Bodeno ežeras (vok. Bodensee, dar vad. Konstanco ežeru), kuriuo eina valstybinė siena su Austrija, Šveicarija ir kurio kitoje pusėje matyti Alpės, taip pat viduramžių miestai, atmosfera primenantys Kauną.
Sudomino ir motyvavo ugdymo filosofija
„Turėjau ir savotišką misiją. Kaip aktyvus Studentų atstovybės narys, gerai išmanau net sisteminius, organizacinius aukštojo mokslo aspektus. Norėjosi palyginti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą su kitų šalių. Vokietija maloniai nustebino“, – prisipažįsta R. Stankūnas ir sako pastebėjęs, kad Vokietijoje labai greitai patobulėjo jo laiko planavimo ir komunikaciniai įgūdžiai.
Rokas sako, kad Vokietijoje studentai skatinami mokytis savarankiškai. Nors studijų krūvis buvo intensyvesnis, nei tikėjosi, visada norėjosi paskaitoms ruoštis, daugiau pasiskaityti apie dėstomas temas.
Pasak studento, Roitlingeno universitete beveik visi moduliai reikalavo dirbti grupėse, diskutuoti, kartu kurti bendrus projektus, teikti grįžtamąjį ryšį. Jis neabejoja, kad tai sustiprino turimus įgūdžius ir išmokė į dėstomas temas pažvelgti iš naujos perspektyvos, susipažinti su kontekstu.
R. Stankūnas pasakoja patyręs nenorą, kad klausomos paskaitos baigtųsi. Tokių disciplinų kaip paskirstytosios sistemos ar debesijos kompiuterija dėstytojai įkvepia, nes yra ir teoretikai, ir praktikai – dirba tokiose įmonėse kaip „Mercedes Benz“, pasaulyje pirmaujanti kompiuterinių paslaugų teikėja „International Business Machines“ (IBM) ir pan. Dar labiau stebina, kad Roitlingeno universitetas turi tik apie 5500 studentų (palyginimui – 2024 m. VU studijavo per 24 tūkstančius visų pakopų studentų).
„Labiausiai nustebino „Lernnacht“ (liet. mokymosi naktis) – vakaras, kai universitetas atidarytas iki vidurnakčio ir įvairių specialybių dėstytojai konsultuoja studentus akademiniais klausimais“, – pasakoja jis ir priduria, kad „Erasmus+“ studentams skiriama išties daug dėmesio: organizuojami susitikimai, kuriuose dalyvauja ir studentai, ir dėstytojai, tikrai daug įvairių renginių, leidžiančių bendrauti, megzti pažintis.
Kitas žvilgsnis ir kitos patirtys
„Vykti į „Erasmus+“ mainus verta jau vien dėl galimybės ištrūkti iš komforto zonos. Svečioje šalyje tenka susipažinti su nauja aplinka, nauja tvarka, daugybe naujų žmonių ir jų kultūrų. Tai galimybė į savo studijas pažvelgti visiškai kitaip“, – įsitikinęs R. Stankūnas.
Pasak jo, būtent informacijos sistemų ir kibernetinės saugos programos studentams, kurie svarsto apie įsidarbinimą užsienio rinkoje, tarptautiniai mainai ypač naudingi – galima užmegzti labai gerų pažinčių, perprasti bendravimo tarpkultūrinėje erdvėje niuansus.
Vokietiją jis pirmiausia rekomenduoja tiems, kurie jau domisi šia šalimi ir jos kultūra. Nors paskaitos sklandžiai vyko angliškai, siekiant sėkmingai perprasti vadybos subtilybes svarbu mokėti vokiečių kalbos pagrindus. Svarbu ir išmanyti studijų sistemą Lietuvoje: išvykti geriausia antraisiais arba trečiaisiais mokslo metais, tačiau tai labai priklauso nuo studijų tinklelio ir IND modulių pasirinkimo.
„Labai svarbu žinoti, ko nori iš savo studijų ir kurio semestro moduliai atrodo labiausiai „aukotini“ dėl mobilumo galimybės“, – įsitikinęs R. Stankūnas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!