Po Maidano revoliucijos Ukrainoje pagaliau situacija pradeda aprimti. Svarbiausias pastarųjų dienų įvykis šalyje – laisvi prezidento rinkimai, pasibaigę P. Porošenkos pergale. Lietuva tapo trečiąja šalimi, siuntusia daugiausia nepriklausomų stebėtojų (31), kurie siekė užtikrinti skaidrius ir sąžiningus rinkimus kaimyninėje šalyje. Vienas iš tokių Lietuvos atstovų buvo VU TSPMI studentas Konstantinas Rečkovas, rinkimus stebėjęs Odesos regione.

Kaip sekėsi kelionė į Ukrainą? Ar patyrei tai, ko tikėjaisi?

Iš tiesų neturėjau jokių išankstinių nuostatų. Ta informacija, kuri mus pasiekia iš Rusijos informacijos šaltinių, iš esmės propagandinė, ja negalima pasitikėti, arba informacija iš Vakarų būna nepatikima, nepatikrinta. Tad buvau nusiteikęs pamatyti situaciją iš vidaus tokią, kokia ji yra.

Kas paskatino važiuoti į Ukrainą?

Ukrainos prezidento legitimizavimui labai svarbus kuo didesnis stebėtojų skaičius, todėl gavęs pasiūlymą nusprendžiau keliauti. Odesoje dirbti buvo įdomu, nes tai daugiausia rusakalbis rajonas. Šiuo metu jis gana stabilus, bet neramumų rizika tebėra. Norėjau pamatyti situaciją iš vidaus, taip pat, žinoma, užtikrinti skaidrų rinkimų procesą.

Odesoje tuo pačiu metu vyko ir mero rinkimai, kurie Ukrainoje yra tiesioginiai. Jie buvo ypač įdomūs.

Kuo mero rinkimai pasirodė tokie įdomūs?

Prezidento rinkimai Ukrainoje praėjo gana ramiai, nors ir nevyko kai kuriuose regionuose dėl įvairių politinių priežasčių. Tačiau, kaip ir buvo tikėtasi, mero rinkimuose užfiksavome tam tikrų pažeidimų.

Vienas iš kandidatų į Odesos merus, Genadijus Truchanovas, susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis, užsiiminėjo nelegalia ginklų prekyba. Odesa tam palanki, nes yra uostamiestis. Taigi prieš jo varžovą Eduardą Gurvicą buvo išleisti 8 propagandiniai leidiniai, įvairiai jį šmeižiantys. G. Tuchanovo politinės agitacijos plakatai taip pat kabėjo daugelyje vietų ir rinkimų dieną, o tai yra neteisėta.

Vienas iš pagrindinių pažeidimų buvo susijęs su balsavimu namuose. Tam skiriama mažoji urna, į kurią turi būti prieš jos užplombavimą įmetamas kontrolinis lapas, susijęs su konkrečiais rinkimais. Daugumoje apygardų, kurias stebėjome, buvo įmestas tik su prezidento rinkimais susijęs lapas, o su mero rinkimais – ne.

Pagrindine Odesos naujiena tapo sportinių krepšių, kuriuose buvo 14 tūkstančių balsavimo biuletenių, aptikimas. Dauguma jų buvo užpildyti už vieną iš kandidatų. Kas įdomiausia, biuleteniai rasti šalia taibokso klubo, kurio prezidentas yra būtent tas kandidatas, už kurį pažymėti biuleteniai. Ekspertai patvirtino, kad šie balsavimo biuleteniai autentiški, tad kyla klausimas, kaip milijoniniame mieste galėjo dingti toks kiekis balsavimo lapelių.

Ar šie užfiksuoti pažeidimai pakeis ką nors Ukrainos rinkimuose?

Labai tikiuosi, kad tai kažką pakeis bent jau žmonių sąmonėje. Žinoma, Ukrainos istorijoje dėl rinkimų pažeidimų buvo pradėta daugiau kaip pusantro tūkstančio bylų, tačiau realiais nuosprendžiais baigėsi tik 4 bylos.

Ar Odesoje susiduriama su etniniais konfliktais?

Odesa yra multikultūrinis regionas, kuriame jau daugelį metų sugyvena ukrainiečiai, rusai, žydai, graikai. Kiek teko pačiam matyti, prie profsąjungų rūmų Rusijos palaikymo akcijose būriuojasi tik kelios dešimtys žmonių, kurių dauguma greičiausiai gavo už tai pinigų.

Daugelis tų, su kuriais teko bendrauti Odesoje, yra sveikų pažiūrų ir nenori jungtis su Rusija. Jie sako, kad Rusijos dairosi silpni žmonės, kurie nieko negali padaryti patys. Nepaisant kilmės, žmonės jaučiasi ukrainiečiais. Separatistinių nuotaikų Odesoje mažai, todėl Vladimiras Putinas čia atramos neras.

Man labai įstrigo gan jauno Odesos taksisto žodžiai – jis pasakė, kad ukrainiečiai visada daug labiau stengiasi kovoti už laisvę, o ne gyventi laisvėje. Vietiniai gyventojai Odesoje tai, kas vyksta jų šalyje, supranta kaip tragediją.